Apie tai, kas laukia toliau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas bei karo instruktorius Andrej Šildiajev.
Kaip karas pasikeitė per šiuos dvejus metus?
V. J. Žukas: Pirmieji metai baigėsi Ukrainos kariuomenės sėkme, buvo išvaduota Charkivo sritis, rusų kariuomenė buvo pastumta, buvo išvaduotas dešinysis Dnepro krantas, atsiimtas Chersonas. Tačiau šiuo metu tikslų pasiekti nepavyko, visi tikslai, kurie buvo keliami praeitų metų pradžioje, praktiškai užstrigo ir kai visi turėjo tam tikrą optimizmą, jog tie įvykiai vystysis taip pat, kaip praėjusių metų pabaigoje, kad sėkmingai frontas subyrės, išeis prie Azovo jūros, blokuos Krymą ir bus pasiekti tam tikri operatyvesni tikslai – to nepavyko pasiekti.
Šiai dienai praradome iniciatyvą – ją perėmė rusų kariuomenė. Šiuo metu ji puola visuose fronto ruožuose, ukrainiečiams trūksta amunicijos, užstrigęs mobilizacijos įstatymas, fronte sunkiai vyksta rotacija, žmonės sėdi mėneisais ir metais apkasuose. Čia susikaupia visa eilė problemų, žūrime, kas darosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos valstybėse – buvo žadėta duoti milijoną šaudmenų, gruodžio mėnesį buvo pažadėti F-16 lėktuvai, bet viskas nukelta į birželį, finansavimas nutrauktas, šaudmenų trūksta, pažadai neįvykdyti. Kaip viskas toliau vystysis, labai prilausys ir nuo sąjungininkų pagalbos, valios ir ryžto padėti Ukrainos kariuomenei.
Kokios yra ukrainiečių nuotaikos ir padėtis fronte?
A. Šildiajev: Nuotaikos yra įvairios, viskas priklauso nuo fronto dalies, kurioje esi. Mano mokiniai kariauja po visą frontą. Pas kareivius nuotaika paprasta – tu šiandien gyvas, reiškiasi jau gerai. O tuo, kad laimėsime karą – fronte nė vienas karys neabejoja. Čia tikėjimo principas, jei pas tave šito nėra, tu nebegali išgyventi ir atlikti pareigos – ginti tėvynę.
Padėtis yra dvejopa – generolas minėjo, kad buvo suformuota dvyliką brigadų, aprūpinta technika – nemačiau aš per tuos puolimus jokios technikos. Tankų, apart senų rusiškų, kurie buvo Ukrainos, aš nemačiau. Tada 2023 metais atsirado tie dronai – blogiausia, kad tų dronų pas rusus daugiau nei Ukrainoje ir niekas nenori to pripažinti. Ekonominės sankcijos Rusijos nepaveikė visiškai – fronte situacija negerėja.
Jeigu amerikiečiai neduos karinės pagalbos, ar ukrainiečiai atsilaikys? Kiek liko iki galimo karo su NATO?
A. Šildiajev: Pasakysiu taip: miestai yra dideli, karpatai yra aukšti, miškų mes turim daug. Mes kovosim Ukrainoje iki galo, iki pergalės. Neįsivaizduoju situacijos, kad Rusija sugebėtų paimti Kijivą. Jie neturi pajėgų šiam momentui, aišku, jie gali stumtis į priekį. Mūsų mobilizacijos įstatymas turi veikti, žmonės turi žinoti ir tai, kas yra dabar, netinka. Viena iš pamokų – ką turi politikai padaryti, o ne kariuomenė: tiekimas mūsų kariuomenės – nelabai geras, apmokymai ne karo atveju yra geri, karo atveju reikia kitaip rengtis.
Neįsivaizduoju, kaip mano bataliono vyrai pasiduotų – arba jie žūs, arba laimės. Vakarai turi suvokti. kad čia ne ekonominis, o egzistencinis karas. Ką pasakys tas iš Kremliaus, ką jis sugalvos ir kaip jis toliau veiks? Man aiškina, kad jie niekada nepuls NATO šalies – aš tuo netikiu. Niekas netikėjo, kad jie 2022 metais pereis į puolimą, jie tai padarė.
Bet kada gali užpulti NATO valstybę. Mes patys sugalvojome, kad jie pirmą baigs karą Ukrainoje ir tik tada pultų mus. Galbūt jų vienintelė išeitis, jei matytų, kad kas nors nesigauna, baigti karą užpuolus mus. Karas baigiasi arba vienos šalies kapituliacija, arba kai abi šalys susėda ir susitaria. Dabartiniame kare aš neįsivaizduoju nei Rusijos, nei Ukrainos kapituliacijos.
Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
