• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

REKLAMA

Apie tai, ar Lenkija galėtų tapti branduoline valstybe ir ką tai reikštų Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir politologas, VU Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Ar Lenkija, kaip valstybė, yra pajėgi turėti branduolinį ginklą?

D. Antanaitis: Tikrasis atgrasymas yra vienas – branduolinis. Tada, kai šalis agresorė supranta, kad jeigu ji pradės kovinius veiksmus prieš branduolinę valstybę, tai atsakas bus triuškinantis. Vokietijoje branduolinė ginkluotė buvo dislokuota per Šaltąjį karą tam, kad sustabdytų Varšuvos pakto kariuomenės veržimąsį į Europą. Lenkai taip pat norėtų turėti ginklą dėl atgrasymo.

Viskas sueina į tai, kad, ar amerikiečiams reikia ir ar jie nori ten dislokuoti ginklą, nes jiems reikia apginti Jungtinių Amerikos Valstijų interesus. Lenkai ir taip prisikolinę labai stipriai karinės įrangos prasme, todėl, manau, kad jiems finansiškai būtų ypač sunku išlaikyti dar papildomą įsipareigojimą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Drįsčiau teigti, kad tai net ne penkių metų perspektyva, o keturiolikos ar septyniolikos.

REKLAMA
REKLAMA

O ar tai realu?

L. Kojala: Šiandien tai neatrodo reali perspektyva, tam nėra akivaizdaus poreikio. Lenkiją, kaip ir kitas branduolinio ginklo neturinčias NATO valstybes, taip pat ir Lietuvą, dengia Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinis skėtis. Dabartinė administracija prieštarautų tokioms intencijoms, nes matytų tai kaip papildomą eskalaciją, kuri nesukurtų jokios pridėtinės vertės.

REKLAMA

Kada tai galėtų tapti teorine, realia diskusija, tai tokiu atveju, jei reikšmingai keistųsi Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo Europos saugumo architektūroje – jei koks Donaldas Trumpas nuspręstų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turi pasitraukti iš NATO. Tai sugriautų viską, kas buvo kuriama nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir viską reikėtų kurti iš naujo. Tokiu atveju atskirų valstybių nacionaliniuose interesuose galėtų atsirasti ir branduolinė dimensija. 

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu europiečiai turėtų stipresnį branduolinį arsenalą, ar sulauktume mažiau Rusijos grasinimų?

D. Antanaitis: Grasinimų visą laiką sulauksime, svarbu nesulaukti veiksmų. 30 metų gyvename grėsmių pasaulyje, tai argi mums trūkčioti pečiais kiekvieną kartą kas nors pagrasina? Jeigu turėtumėm branduolinį ginklą Europoje, tai be abejo veiksmų galimybė sumažėtų stipriai. Kuo arčiau tas ginklas prie sienos su Lietuva – tuo geriau, nes tokiu atveju galime žinoti, kur yra taikinys ir jį pasiekti.

Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Jokio skirtumo kiek arti ar toli bus dislokuotas branduolinis ginklas. Jį paleisti galima ne tik nuo žemės, bet ir iš lėktuvų, laivų, kitų bazavimo priemonių. Šiap jau, kuo toliau - tuo geriau. Nes jis yra potencialus priešo taikinys. Ekspertai turėtų eiti į kvalifikacijos kėlimo kursus.
Girto asiliuko svajonė
Girto asiliuko svajonė
Niekas jokiems lenkams neduos jokių branduolinių ginklų. Trampas ar ne Trampas, nei po 5, nei po 25 metų. Nesuvokiu tik vieno - ar tie ,,ekspertai,, apsirūkę, ar apskritai nesiorentuoja geopolitikoje ?
tai gal i isange susigruskit tas galvutes, bus labai arti. Jug kuo arciau tuo geriau..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų