• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną.

REKLAMA

Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Vaikai atėję į mokyklą prieš pamokas sudeda telefonus į medinę dėžutę ir palieka juos iki pamokų pabaigos – tokią praktiką „be telefonų“ taiko Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio gimnazija. 

Pasak TV3 kalbintų mokinių, nors tokia tvarka iš pradžių buvo labai neįprasta ir kėlė sunkumų, dabar tikina prie jos pripratę.

REKLAMA
REKLAMA

Netgi mato privalumų – vietoj žaidimų telefone moksleiviai per pertraukas bendrauja tarpusavyje, žaidžia stalo futbolą, stalo tenisą ar šaškėmis: „Iš karto buvo sunkoka, nes nejauti telefono ir kartais net pamiršti, kad jo nėra. Bet, be telefono yra labai linksma, nes tu praleidi laiką su draugais, daug bendrauji.“

REKLAMA

„Man, pavyzdžiui, kai buvo kontrolinis darbas, labai sunku buvo jį parašyti. Kai turėjome su savimi telefonus, mes galėjome paieškoti internete, o dabar jau ne. Ir geriau rašome kontrolinį darbą, nes nieko neturime ir mokomės namie.“

Kaip teigia gimnazijos direktorė, padarius apklausą mokykloje, paaiškėjo, kad mokiniai per dieną telefone praleidžia vidutiniškai dvylika valandų. O tai, pasak direktorės, atsiliepia mokymosi rezultatams, didina mokinių priklausomybę nuo telefonų. 

REKLAMA
REKLAMA

Ši problema tapo dar aštresnė po pandemijos. Tiesa, direktorė pripažįsta – buvo ir tokių mokinių, kurie naujai tvarkai „be telefonų“ nepakluso ir ėmėsi gudrybių. 

Bandėme atitraukti vaikus pertraukos metu įvairiais būdais. Pirmiausia pakeitėme koridorių aplinką, pastatėme stalo žaidimų. Aišku, buvo mokinių, kurie iš pradžių bandė gudrauti: atiduodavo vieną telefoną, o kitą kažkur turėjo paslėptą. Tačiau auklėtojai labai greitai pastebėjo, matėsi, kad telefonas yra be kortelės“, – sako gimnazijos direktorė Renata Krasovska.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laikas apsispręsti

Teko matyti mokinius kuriems leidžiama mobilius telefonus naudoti neribotai, tai patikėkite vaizdai yra niūrus. Atrodo, kad jie kitoj planetoj, kitoj visatoj“, – tvirtina žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nors įstatymo projektas, reglamentuojantis telefonų naudojimą mokyklose, buvo svarstomas Seime – priimtas nebuvo. Pasak Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento, pati mokykla kartu su jos bendruomene turi apsispręsti dėl mobiliųjų telefonų

REKLAMA

„Aš vengčiau jungtinio sprendimo, raginčiau kalbėti bendruomenėse. Mūsų įstaigoje kategoriškai prieš pasisakė, bet pasitaikė tokių tėvų, kurie kategoriškai reikalavo“, – teigia Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas apsispręsti dėl mobiliųjų telefonų Dainius Žvirdauskas.

„Europoje jau yra nemažai valstybių, priėmusių sprendimą, kad telefonus draudžiama neštis į mokyklas, jais naudotis per pamokas. Lietuva pasirinko kitokią taktiką arba, galima sakyti, nepasirinko jokios“, – akcentuoja žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

REKLAMA

Apie 20 procentų savo laiko, praleidžiamo mokykloje, mokiniai skiria žinutėms rašyti, žaisti žaidimus, tikrinti socialinius tinklus. Ir nors mobiliuosius telefonus neretai naudoja ir kaip mokymosi priemonę, dažnai telefonas gali tapti ir mokymąsi trikdančiu įrankiu.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Labai geras sprendimas,labai reikalingas ,didelis respect mokykloms. O seimas- menkystos be tvirtos nuomonės,senai turėjo priimti įstatymą kad visose mokyklose tai veiktu. Tėsiog kažkam reikia buko,lengvai manipuliuojamo jaunimo o ne protingo ir mastančio.
Geras sprendimas.
Norvegijoje tokia tvarka senai egzistuoja
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų