Aktualijos

„Blogiausio Lietuvai scenarijaus atveju pagrindinė problema greičiausiai būtų ne dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai, o deguonis“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete apžvelgdama šalies pasirengimą trečiadienį pabrėžė Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Siekdama, kad dėl karantino pasekmių savarankiškai dirbantys žmonėms patirtų kuo mažiau išlaidų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina dviems metams atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumokėjimą.

Dezinfekuoti laiptines, valyti durų rankenas ir telefonspynes bus privaloma visiems daugiabučiams, trečiadienį teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Ta tvarka bus privaloma, ypač tais atvejais, kai toje laiptinėje bus nustatytas bent vienas užsikrėtimo atvejis, kai tose patalpose gali lankytis žmogus, kuris yra viruso nešiotojas. Tai tokiais atvejais (valymą turi užtikrinti – aut. past.

Lietuvą trečiadienį pasiekė dar viena apsaugos priemonių siunta. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje skelbia premjeras Saulius Skvernelis. „Neblogai. Trečią savaitės dieną – jau trečiasis lėktuvas su apsaugos priemonėmis. Šįkart – tiesiai iš Kinijos, iš Zhengzhou oro uosto“, – rašo Vyriausybės vadovas. Tiesa, siunta – milijoninė. Atskiros apsaugos priemonės skaičiuojamos šimtais tūkstančių vienetų, o visos siuntos svoris – net 31 tona. „Krovinys įvairus.

Asmenys, netekę pajamų karantino laikotarpiu ir norintys gauti subsidijas už prastovas ir išmokas už savarankišką darbą, Užimtumo tarnyboje galės registruotis nuo balandžio 5 dienos, nepaisant to, kad Seimas tam reikalingas įstatymų pataisas atidėjo iki balandžio 7-osios, trečiadienį patikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Dabar, kai įstatymas yra atidėtas, mes ir toliau planuojame šitą registraciją įgyvendinti.

Tūkstantinės baudos – tokioms griežtoms bausmėms nesilaikiusiems karantino ir kitus apkrėtusiems žmonėms pritarė Seimas. Parlamentarai  balsavo ir už izoliacijoje esančių asmenų elektroninį sekimą – duomenų apie jų buvimo vietą rinkimą. Kol vieni Seimo nariai tokias pataisas vadina nedemokratiškomis ir pažeidžiančiomis žmogaus teises, kiti gi jas įvardija būtinomis karo prieš virusą priemonėmis, nors kol kas nepaskelbta nei nepaprastoji nei karo padėtis.

Elektros ir šilumos tiekimo įmonės teigia jau gaunančios klientų prašymų atidėti mokėjimus, išdėstant juos ilgesniam laikui, tačiau tokie klientai turės pateikti įrodymų, jog yra nukentėję nuo šalyje paskelbto karantino. Kai kurios įmonės jau pastebi vėluojančius atsiskaitymus už vasarį.   Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovė Edita Sirutienė teigia, kad atidėti mokėjimus jau paprašė 58 verslo klientai.

Greitai priimami sprendimai dėl koronaviruso krizės turi nekelti grėsmės Konstitucijai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabar kaip niekad svarbu, kad mūsų operatyvūs sprendimai negrėstų mūsų Konstitucijos pamatams, nes krizės ateina ir išeina, o kai kurie blogi įpročiai arba tendencijos gali užsilikti ilgiau“, – trečiadienį žurnalistams prie Sveikatos apsaugos ministerijos sakė šalies vadovas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 581 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.  Per kovo 31 dieną ištirti 1849 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 12574 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.  Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

Nepaisant koronaviruso krizės, viešieji pirkimai turi būti įgyvendinami skaidriai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ne paslaptis, kad mes kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, nes matome, kad šitokiomis stichiškomis įsigijimų sąlygomis, tokiame drumstame vandenyje kai kas gali mėginti gaudyti žuvį“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad negalima pasitikėti oficialia Baltarusijos informacija dėl koronaviruso, situacija ten gali būti kur kas blogesnė. „Mes negalime pasitikėti ta informacija, kurią oficialiai gauname iš Baltarusijos, nes aš matau, kad Baltarusijos vadovas šiek tiek bravūriškai vertina situaciją“, – trečiadienį žurnalistams prie Sveikatos apsaugos ministerijos sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda fiasko vadina Seime antradienio vakarą įstrigusį sprendimą mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus. „Man sunku be emocijų apie šitą klausimą kalbėti – tai yra vakarykštis fiasko parlamente, kitaip jo ir nepavadinsi, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė G. Nausėda.

Dėl apsaugos priemonių trūkumo socialiniai darbuotojai teigia negalintys dirbti, skelbia LRT radijas. Šalyje sutriko lankomoji priežiūra ir senoliams, ir neįgaliesiems: nevyriausybinės organizacijos atstovai teigia, kad galėtų patys nusipirkti reikiamų priemonių, tačiau jų prekyboje nėra. Valdžia žada nepamiršti ir socialinių darbuotojų – savivaldybės turi sudaryti sąrašus ir nurodyti poreikius.

Dar prasidėjus COVID-19 protrūkiui Kinijoje mus pasiekdavo intensyviai dezinfekuojamų izoliuotų miestų gatvių vaizdai. Tokių prevencinių priemonių imtasi ir Lietuvoje. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kada tokį vaizdą būtų realu pamatyti masiškai šalies miestų gatvėse. Nors kai kuriuose miestuose jau pradėtas intensyvesnis viešų vietų plovimas ir dezinfekcija, vis dėlto oficialių rekomendacijų, kaip pasirodo, dėl to pateikta nėra.

Seimas ketina lengvinti sąlygas verslo plėtrai laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti skirtingoms frakcijoms priklausančių narių inicijuotas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas. Už svarstymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 41.   Pataisų iniciatoriai aiškino, kad LEZ buvo steigtos toliau nuo gyvenamųjų vietų, kad jose kurtųsi ir taršesnė pramonė.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas antradienį vakare pasidalijo naujausia informacija apie dabartinę situaciją Ukmergėje. Kaip pažymi D. Varnas, šiuo metu iš viso yra 49 susirgimo koronavirusu atvejai, iš jų – 27 medikai. Tiesa, priduriama, kad 52 ligoninėms darbuotojams koronaviruso infekcija po tyrimų nebuvo patvirtinta. „Sveiki, ukmergiškiai. Vėl dalinuosi koronoviruso (COVID-19) statistika.

Apsiginklavę kaukėmis, akiniais, pirštinėmis Seimo nariai susirinko į neeilinį posėdį. Tačiau surimtėti net ir tokiomis sąlygomis nepavyko – posėdis pradėtas juokais ir pykstantis dėl koronavirusu užsikrėtusios trijų Seimo narių padėjėjos. Pastaroji epidemiologams ilgai neatsiliepė telefonu, o atsiliepusi įtikinėjo, kad tuo metu, kai galėjo ką nors užkrėsti, jokių kontaktų su žmonėmis neturėjo, nors vien darbe bendravo su visu būriu.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu. Per priėmimo procedūrą pritarta konservatorių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pataisai, kad paskelbus karantiną visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtų mokama 50 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas.

16-oji visuotinio karantino diena. Sostinėje patvirtintas aštuntas mirties nuo koronavirusinės infekcijos, o oficialiai sergančiųjų Lietuvoje daugiau nei pusė tūkstančio. Tiesa, yra ir gerų žinių. Klaipėdoje greitaisiais testais pradėti tikrinti grįžusieji keltais. Atsiranda ir daugiau pasveikusiųjų, štai 6 tokie iš ligoninės antradienį paleisti Klaipėdoje, daugėja ir tų, kurie baigia sveikti ir laukia, kada bus paleisti arba jau leidžia laiką namuose.

Prezidentas Nausėda išklausė medikų atstovų skundus. o jie šai tokie – ligoninės vis dar nesulaukia apsaugos priemonių, laboratorijos perpildytos, gydytojai testuojami ne visur ir ne visi. Šalies vadovas jokių konkrečių sprendimų šioms problemoms nepasiūlė. Politologai sako, kad koronaviruso krizės metu prezidentas atrodo silpnai – veiksmų nesiima išvis arba imasi gerokai pavėlavęs, atsakingų už klaidas neieško, didesnio konflikto su valdančiaisiais paprasčiausiai vengia.

Daugiau nei 50 signatarų kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami sušvelninti kardomąją priemonę šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui. „Pasirašė apie 60 signatarų, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo, keletas pirmos Vyriausybės narių“, – BNS sakė kreipimosi teksto autorius signataras Egidijus Bičkauskas. „Mano žiniomis, dokumentą pasirašė įvairių politinių pažiūrų žmonės – nuo dešinės iki kairės“, – teigė jis.

Prie Lietuvos sienų su kitomis valstybėmis jau turėjo pradėti veikti mobilūs patikros punktai, kad būtų tikrininami asmenys, įvažiuojantys į Lietuvą. Tačiau procesas užstrigo. Mobilių punktų vis dar nėra. Savivaldybės teisinasi: vienos neturi medikų, kurie galėtų dirbti, kitos – apsaugos priemonių. Mikroautobusas, su trim lietuviais, iš Vokietijos per Lenkiją grįžo šiąnakt. Vyrai pasakoja, kad Vokietijos Lenkijos sieną kirto be problemų. Lenkija juos įsileido.

Lengvus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) simptomus jaučiantys pacientai, kuriems leista gydytis ambulatoriškai, privalo laikytis visų izoliavimosi taisyklių iki tol, kol gaus patvirtinimą, jog pasveiko. Tai bus pripažįstama tuomet, kai, atlikus du testus iš eilės, esant ne trumpesniam kaip 24 val. intervalui, abu kartus bus gauti neigiami tyrimo rezultatai, rašoma pranešime spaudai.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad šįvakar į Kauną iš Vokietijos turi atskristi lėktuvas su apsaugos priemonėmis.  „Regis, logistika ima veikti taip, kaip reikia. Tai, žinoma, jokia ne pabaiga, artimiausi reisai – jau netrukus“, – rašė S. Skvernelis.  Premjeras taip pat pridūrė Sveikatos apsaugos ministrui bei Visuomenės informavimo grupei iki karantino pabaigos informuoti visuomenę apie medikus pasiekiančias apsaugos priemones.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį Seimui pateikė naujas mobilizacijos ir karo padėties įvedimo tvarkas. Ministras pabrėžė, kad jo teikiamas įstatymų paketas nesusijęs su koronaviruso pandemija, tačiau yra ne mažiau svarbus. „Tai kompleksinis įstatymų paketas, grėsmės (nacionaliniam saugumui – BNS) niekur neišnyko“, – sakė jis.

Santaros klinikos koronaviruso pacientams atlaisvino visą korpusą, dalis pacientų ir procedūrų iškelta į kitus skyrius. Taip pat Skubios medicinos centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje formuojamas atskiras postas su izoliacinėmis palatomis pacientams, įtariamiems dėl COVID-19 ligos.

Kovo 31 dieną Kauno oro uoste nusileido Vietnamo avialinijų „Bamboo Airways“ lėktuvas, kuriuo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Kinijoje ir Lietuvos garbės konsulo Vietname Nguyen The Kien pastangomis, į Lietuvą grįžo 111 Lietuvos piliečių iš Vietnamo ir Tailando, rašoma pranešime spaudai. „Esame dėkingi Lietuvos garbės konsului Vietname ir Lietuvos ambasados Pekine kolektyvui, kuriems teko didžiausias darbo krūvis organizuojant šį skrydį.

Lietuviai emigrantai dėl koronaviruso situacijos masiškai grįžo į tėvynę. Kai kurie jų parvyko trumpam ar sugrįžo po atostogų, bet dalis svetur dirbusių lietuvių darbdavių buvo tiesiog išvyti namo. Sugrįžę lietuviai tapo rimtu iššūkiu valstybei. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tv3.lt teigė, kad pirmoji tautiečių banga jau atvyko, sunkumai dar laukia prieš akis.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė primena, kad šalyje įvedus ekstremalią padėtį įstaigoje uždraustas pacientų lankymas, sustabdytos planinės operacijos, ambulatorinės ir kitos paslaugos. Vis dėlto nors ligoninė yra numatyta kaip rezervinė priimti koronavirusu sergančius pacientus, apsaugos priemonių ji sako neturinti pakankamai. Įstaiga primenanti, kad šiuo metu ligoninėje teikiama tik skubi medicinos pagalba, jei reikia, guldant pacientus į ligoninę.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis tikrai nenukentėsianti. Negana to, numatyti 15 proc. didesni atlyginimai tiems specialistams, kurie tiesiogiai dirba suvaldant koronaviruso protrūkio plitimą.

Vilniaus universiteto Santaros klinikose miręs žmogus, tapęs aštuntąja koronaviruso auka, buvo senyvo amžiaus pacientas, prieš dvi dienas atvežtas iš Ukmergės ligoninės Slaugos skyriaus. Tai BNS patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Ji sakė, kad mirusysis į Vilnių savaitgalį buvo atvežtas Ukmergės ligoninėje išplitus infekcijai, kaip ir dar šeši Slaugos skyriuje gulėję asmenys. „Jis yra vyresnio amžiaus, atvežtas iš Ukmergės.

Pas pažįstamus į nedidelį Vokietijos kaimelį šių metų vasario 29-ąją atvykusiai Birutei atostogų pradžia nieko blogo nežadėjo. Problemos prasidėjo artėjant sugrįžimui į Lietuvą, kuris buvo numatytas kovo viduryje. „Šiuo metu gyvenu tokiame vienkiemyje, kuris nuo Kylio miesto iš kurio plaukia keltai nutolęs apie 600 km. Čia atvykau vasario 29 d. mikroautobusu, tačiau prieš pat sugrįžimą jie buvo atšaukti. Taip įstrigau šioje šalyje jau beveik mėnesį“, – pokalbį pradėjo Birutė.

Karantino metu valstybė ketina mokėti subsidijas darbo vietas išlaikantiems darbdaviams bei remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dėl karantino neteko savo pajamų, antradienį Vyriausybėje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Šiandien turime pasirūpinti daugeliu žmonių – tais, kurie neteks pajamų, negali nueiti nusipirkti maisto ir vaistų, galbūt jau neturi darbo, patiria psichologinių sunkumų.

Opozicijoje esantys konservatoriai antradienį perspėjo, kad koronaviruso krizės metu iš komunistinės Kinijos gaunama parama yra pavojinga Lietuvai, nes gali ilgainiui paveikti gyventojų nuotaikas ir politines pozicijas. Vyriausybės atstovai šiuos nuogąstavimus atmeta – užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, skubant apsirūpinti apsaugos priemonėmis būtų klaidinga vadovautis ideologinėmis nuostatomis.

Antradienį sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pateikė naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo šalyje suvaldymą. Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, mirė 7 žmonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda aiškumo ir tvarkos dėl koronaviruso testuojant medikus. „Testavimo priemonės kai kurias gydymo įstaigas pasiekia pagal neaiškius principus, nėra tikslaus jų paskirstymo algoritmo“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje po bendravimo su medikų organizacijų atstovais paskelbė valstybės vadovas. „Akivaizdu, kad medikų testavimas negali būti paliekamas vien gydymo įstaigų nuožiūrai, kaip iki šiol.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kad Palangoje nustaytas dar vienas koronaviruso atvejis. Kaip rašo meras savo socialinėje paskyorje, užsikrėtęs asmuo nėra Palangos miesto gyventojas. „Turiu pranešti nelinksmą žinią – Palangoje nustatytas dar vienas koronaviruso atvejis.

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje yra užfiksuota apie 22 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu atvejų. Nuo Covid-19 šalyje mirė, kovo 31 d. duomenimis, jau 1408 žmonės. Pirmas atvejis Didžiojoje Britanijoje buvo užfiksuotas dar šių metų sausio 30-ąją. Prabėgo lygiai du mėnesiai, tačiau, anot čia gyvenančios lietuvės, nemaža dalis gyventojų iki šiol nesupranta padėties rimtumo ir nesisaugo, o tai gali sukelti skaudžias pasekmes.

Pagerbiant koronaviruso aukas Italijoje antradienio vakarą šios šalies vėliavos spalvomis nušvis Prezidentūra, Vilniaus katedros bokštas, Trijų Kryžių paminklas. „Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis reiškia nuoširdžią užuojautą Italijai dėl daugybę gyvybių nusinešusio viruso. Kiekvienas turime padaryti viską, kad išvengtume daugiau aukų, o viruso plitimas būtų sustabdytas.

Seimas antradienį svarsto, ar leisti Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti įvairių prekių ir paslaugų kainas. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtinta, kad tokią galimybę Vyriausybę turėtų tik ekstremalios situacijos metu, ir aiškina, kaip atrodytų kainų reguliavimo procesas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Tarp jų yra trys užsikrėtę šauliai, tai patvirtino Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas Gintaras Koryzna. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 11280 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. „Tarp eilinių šaulių turime keletą atvejų. Mūsų žiniomis, užsikrėtė 3 šauliai. Jie yra jauni – nuo 20 iki 30 metų.

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną ir uždraudus kai kurių įmonių veiklą, nuo antros karantino savaitės kasdien atleidžiama daugiau darbuotojų negu priimama naujų, teigia „Sodra“.  Karantino pradžioje išleidžiamų nemokamų atostogų skaičius buvo išaugęs, tačiau valdžiai paskelbus apie paramą įmonėms, išsaugojusioms darbo vietas, darbdaviai suskubo juos atšaukti. Per dvi karantino savaites tokių atostogų išleista maždaug tiek pat žmonių, kaip ir pernai tuo pat metu.

Kauno klinikinė ligoninė antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nustatytas pirmasis atvejis, kai koronavirusas buvo diagnozuotas ne infekcinių ligų padalinyje. „Vyresnio amžiaus pacientas į Kauno klinikinės ligonės Urologijos skyrių atgabentas su sunkia urologine patologija ir lėtinėmis ligomis. Jam nustatytas urospesis ir tai buvo traktuojama kaip karščiavimo priežastis, skirtas gydymas antibiotikais. Jokių kitų COVID-19 požymių ligonis neturėjo.

Seimas antradienį priėmė Civilinio turto konfiskavimo įstatymą su prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytomis pataisomis. Už tai balsavo 106 Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad komitetas pritaria visiems prezidento pasiūlymams. Naglis Puteikis teigė, kad nesutinka su prezidento siūlymais. Pasak jo, jeigu bus pritarta G. Nausėdos veto, nebus galima įstatymo taikyti pastarųjų dešimties metų nusikaltimams.

Parlamentarai antradienį svarstė, ar pritarti prezidento siūlymui Darių Jauniškį skirti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi antrai kadencijai. Nenumatyto Seimo posėdžio metu vyko tik šio siūlymo pateikimas. Jo metu netrūko aistrų – buvo svarstoma, ar prezidentas nėra spaudžiamas skirti D. Jauniškį antrai kadencijai, o V. Bakas VSD vadui grąžino iš jo gautą apdovanojimą. Seimas po pateikimo pritarė D. Jauniškio atleidimui, paskyrimas bus svarstomas kitame Seimo posėdyje.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje trumpojoje spaudos konferencijoje naujausią epidemiologinę COVID-19 situaciją pristačiusi vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pranešė, kad išvis šiuo metu ligoninėse gydoma 19 sunkia infekcijos forma sergančių pacientų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį žada supaprastinti algoritmą, kada asmenį laikyti pasveikusiu nuo koronaviruso. „Šiandien bus pasirašytas algoritmas, kaip bus galima labiau, plačiau taikyti tas tvarkas, kitų šalių praktikas“, – Seime sakė ministras. Anot jo, viena tokių praktikų ir tvarkų yra laikyti žmogų pasveikusiu net ir be testo atlikimo, praėjus daugiau nei mėnesiui po užsikrėtimo, jeigu asmeniui nėra jokių simptomų.