Po SADM surengtos diskusijos „Mobingas darbe: psichologinis teroras darbo vietoje negali būti toleruojamas“ ministrė M. Navickienė komentuoja, kaip spręsti mobingo problemą verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose.
Vien tik reguliavimu problema neišsispręs
Ministrė išskiria, kad šitokios pavienės tragedijos kaip darbuotojų savižudybės nebeturi būti kaip atspirties taškai sistemiškai spręsti problemas.
Todėl nuo kitų metų Valstybinė darbo ir apsaugos inspekcija turės stiprinti savo pajėgumus
„Iš savo pusės priėmėme sprendimą, kad Valstybinė darbo inspekcija turi stiprinti savo pajėgumus. Nuo 2022 m. turėtų būti atskiras skyrius, kuris rūpintųsi psichikos sveikatos klausimais darbe, psichikos sveikatos aplinka, užsiimtų būtent tų ginčų analize ir spręstų klausimus, kaip turi keistis ta aplinka“, – sakė ji.
Vien tik reguliavimo proveržiu sustabdyti mobingo darbe nėra galimybės, todėl, pasak ministrės, patys pokyčiai turi ateiti ir iš organizacijų vidaus.
„Reguliaciniais klausimais mes šios problemos neišspręsime.Todėl tam tikros bendros organizacinės kultūros klausimai turi keistis. Darbdaviai išsakė poziciją, kad ji gali keistis gerąja praktika, kuri galėtų būti perkelta ir į viešąjį sektorių, kad mobingas darbo vietoje nebūtų toleruojamas“, – sako ministrė.
Anot M. Navickienės, SADM jau dabar planuoja aptarti problemas su viešosios ir privačiosios srities atskirais sektoriais: „Jau šiandien bus nuvykta į konkrečią ligoninę ir pristatyta konkreti metodika, kaip atpažinti ir kovoti su psichologiniu teroru. Vizitą pradėsime nuo Šiaulių ligoninės“.
Ankstesnė kova buvo bevaisė?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė trečiadienį kartu su profesinių sąjungų, darbdavių, Valstybinės darbo inspekcijos ir psichikos sveikatos ekspertais aptarė mobingo problemą verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose.
„Dėl mobingo dar 2020 m. darbo ginčų komisija gavo 34 skundus, o Valstybinė darbo inspekcija sulaukė vos 12 skundų. Skaičiai nėra dideli, žmonės nesikreipia arba nejaučia, kad gali kreiptis, todėl planuojame, kad nuo 2022 m. SADM atsiras skyrius, kuris nagrinėtų skundus dėl mobingo darbe“, — sako. M. Navickienė
Anot ekspertės Karilės Levickaitės, mobingo problemą spręsti pradėti reikia ne nuo įstatymų keitimo, bet bendruomenės supažindinimo su problemų sprendimu.
„Darbo kultūroje mes pametame psichosveikatą, ją pamatome tik tada, kai ji yra pašlijusi. Mes įpratę gyventi smurtinėje kultūroje. Agresija, smurtas – nėra įgimstami dalykai, jie yra išmokstami, o mes esame atsakingi vienas už kito psichosveikatą kaip bendruomenė. Tačiau dar nemokame atpažinti smurtinių apraiškų, nors ir mūsų šeimose jų tiek daug“, – sakė ji.
Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė išskiria, kad kol kas kova su mobingu Lietuvoje kol kas yra bevaisė, nes pasigendama stiprių profesinių sąjungų, į kurias pirmiausia ir turėtų kreiptis darbuotojai, kurie sulaukė psichologinio teroro.
„Apima „de javu“ jausmas. Mes jau kalbėjome šia tema prieš keletą metų, bet viskas taip ir paliko. Pas mane jau guli keletas raštų iš institucijų su atsakymais, kurie kreipėsi dėl mobingo darbe. Sprendimai turi būti tęstiniai, periodiniai – jie yra būtini. Matyti arba laukti dar vieno savižudybės atvejo negalime. Pasigendame stiprių profesinių sąjungų – jos jokios funkcijos neatlieka. Žmonės tikrai neturi, kur kreiptis“, – sako ji.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį pranešta apie jaunos medikės savižudybę dėl galimai patirto mobingo darbe. Artimieji kreipėsi į teisėsaugą.
