Mirus Šiaulių medikei, prabilo jos buvęs kolega: ji buvo labai drąsi

Medikų bendruomenės atstovai aiškina, kad jauna respublikinės Šiaulių ligoninės medikė nusižudė neatlaikiusi psichologinio spaudimo darbe ir atsisveikinimo laiške kaltina Šiaulių ligoninės vadovus. Šeima dėl privedimo prie savižudybės ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, o medikų atstovai ir politikai vis garsiau kalba apie šioje srityje įsivešėjusią psichologinio smurto prieš pavaldinius problemą.

5

Šie metai medikei buvo sudėtingi, ji kelis kartus darbo ginčų komisijoje bylinėjosi su Respublikine Šiaulių ligonine dėl diskriminacijos ir nepakeliamų darbo sąlygų. O praėjusią savaitę buvo atleista iš darbo.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Po Šiaulių medikės mirties kolegos anonimiškai prabyla apie psichologinį smurtą

„Taip, iš tikrųjų, gydytoja iš Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo atleista dėl grubių darbo pareigų pažeidimų“, – sako ligoninės atstovė Sonata Tienytė.

Ligoninė nedetalizuoja, kodėl buvo atleista anesteziologe dirbusi gydytoja. Tačiau jau kitą dieną po atleidimo iš darbo medikė nusižudė.

„Šiandien rytą Respublikinę Šiaulių ligoninę sukrėtė žinia apie gydytojos anesteziologės, reanimatologės mirtį. Tai, visų pirma, ko labiausiai norisi, tai perduoti nuoširdžią užuojautą visos ligoninės vardu gydytojos artimiesiems ir kolegoms, su kuriais gydytoja dirbo“, – pasakoja S. Tienytė.

Tačiau vargu ar ši užuojauta nuramins artimuosius – mūsų žiniomis, gydytoja paliko atsisveikinimo laišką, kuriame dėl savo mirties kaltina ligoninės vadovus. Šeima ruošiasi kreiptis į prokuratūrą. Apie nesibaigiantį psichologinį smurtą arba taip vaidinamą mobingą kalba ir iš šios ligoninės buvęs gydytojas. Jis pasakoja pažinojęs medikę nuo studijų laikų.

„Tokia drąsi, drąsiai pasisakydavo, ir galbūt tas tiesiog nepatikdavo, ir norėjo tai kažkokiu būdu numalšinti, nepavyko kažkaip gražiai, per tokius dalykus kaip dokumentacija, matyt, turbūt, lengviausiai atsikratyti žmogumi“, – teigia buvęs gydytojos kolega.

Buvęs Šiaulių ligoninės medikas sako, kad ir pats pakeitė darbo vietą, nes nesutarė su vadove. Visi bandymai kažką pakeisti neva atsisukdavo prieš pačius gydytojus.

REKLAMA

„Kas yra valdžioj, tas valdo ir tu nieko nepakeisi. Mes raštų rašėme ir peticijų visokių organizavome, anoniminių anketų organizavome, viskas būdavo užgesinama, na, ir po visų tokių raštų būdavo represijos kažkokios, gauna tarnybinį raštą, kažkokį pažeminimą pareigose“, – kalbėjo buvęs gydytojos kolega.

Seimo narė Jurgita Sejonienė aiškina, kad psichologinis smurtas, engimas ir žlugdymas, dar vadinamas mobingu, Lietuvos gydymo įstaigose neretas reiškinys. Tačiau užkirsti tam kelią sunku – viešai apie darbuotojai retai prabyla.

„Jeigu darbuotojai patiria psichologinį spaudimą, tai natūralu, kad kalbant apie jį, ypatingai, jei konkrečių įstaigų darbuotojai kalbėtų, tai žinoma, kad jie bijo sulaukti dar didesnio smurto iš bendradarbių ir vadovybės“, – sako Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Prieš pusantrų metų dėl psichologinio smurto vienoje Vilniaus ligoninių nusižudė gydytojas ortopedas traumatologas. Tuomet apklausos parodė, kad mobingą patiria kone 80 proc. gydytojų.

Psichologinės pagalbos telefonai: 


Rašyti komentarą...
A
Aš manau
2021-05-10 20:04:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vadovus nors aguonos grūdų prisidėjusius prie savižudybės visus atleisti,kad daugiau nebūtų tokių nelaimių.
Atsakyti
-5

B
Beatriče
2021-05-10 20:05:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tokius vadovus reikia atleisti iš darbo.
Atsakyti
-4

I
Ilona
2021-05-10 20:01:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Net jeigu dėl gydytojo klaidos miršta žmogus, iš darbo niekas neatleidžia. Koks turi būti nusižengimas, kad teko atleisti?
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (27)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų