Mirus Šiaulių medikei specialistai įspėja, kur didžiausia problema: žmonės kenčia tyliai

Per pastaruosius kelerius metus, dėl patiriamo mobingo darbe iš gyvenimo pasitraukė ne vienas medikas. Kitose darbinėse sferose psichologinis teroras darbo vietose įgauna vis didesnį ir platesnį mastą. Tačiau žmonės kenčia tyliai nesikreipdami pagalbos į institucijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė trečiadienį kartu su profesinių sąjungų, darbdavių, Valstybinės darbo inspekcijos ir psichikos sveikatos ekspertais aptarė mobingo problemą verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose.

Besitęsianti problema

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų gretų pasitraukus jaunai gydytojai anesteziologei-reanimatologei ir prakalbus dėl galimai patirto psichologinio teroro darbe, kolegos pasakoja, kad trūksta psichosocialinės darbo aplinkos vertinimo medikų bendruomenėje.

„Man mobingas labiausiai asocijuojasi su Lietuvos medikų sąjūdį – joje aš pats sulaukiau tiek daug teroro dėl savo įžvalgų ir kitų dalykų. Medikų bendruomenė yra užaugusi su labai dideliu smurtu. Mes nemokama kalbėti, mes nemokame diskutuoti. Ir šios medikės atveju buvo lygiai toks pat. Tokio žodžio kaip psichosocialinės aplinkos vertinimas medikų bendruomenėje nėra“, – teigia Respublikinės Joniškio ligoninės gydytojas Martynas Gedminas.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Simona Biliūnė pasitarime-diskusijoje išskyrė, kad tai ne pirmas savižudybės atvejis medikų bendruomenėje ir kalbėdami apie mobingą pirmiausia reikia suprasti, kas jis ir kaip atpažinti.

„Mes nežinome, kiek dabar yra medikų, kurie yra tokioje sudėtingoje situacijoje. Savižudybė tikrai nėra vienintelė išeitis, mes turime stengtis atpažinti mobingą, o ne ieškoti kaltų, kai įvyksta baisiausias scenarijus“, – sako ji.

Problema ne tik medikų tarpe

Mobingo problema labai rimta ne tik medikų tarpe. Kitų darbinių sferų darbuotojai taip pat patiria psichologinį smurtą darbe, tačiau besikreipiančių į institucijas skaičiai nedideli.

REKLAMA

„Dėl mobingo dar 2020 m. darbo ginčų komisija gavo 34 skundus, o Valstybinė darbo inspekcija sulaukė vos 12 skundų. Skaičiai nėra dideli, žmonės nesikreipia arba nejaučia, kad gali kreiptis, todėl planuojame, kad nuo 2022 m. SADM atsiras skyrius, kuris nagrinėtų skundus dėl mobingo darbe“, — M. Navickienė

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas 2015 m. apklausė 35 šalių darbuotojus apie psichologinę sveikatą darbe. Lietuvoje rezultatai buvo patys blogiausi – beveik pusė darbuotojų jaučia emocinį nerimą.

Anot ekspertės Karilės Levickaitės, mobingo problemą spręsti pradėti reikia ne nuo įstatymų keitimo, bet bendruomenės supažindinimo su problemų sprendimu.

„Darbo kultūroje mes pametame psichosveikatą, ją pamatome tik tada, kai ji yra pašlijusi. Mes įpratę gyventi smurtinėje kultūroje. Agresija, smurtas – nėra įgimstami dalykai, jie yra išmokstami, o mes esame atsakingi vienas už kito psichosveikatą kaip bendruomenė. Tačiau dar nemokame atpažinti smurtinių apraiškų, nors ir mūsų šeimose jų tiek daug“, – sakė ji.

Per diskusiją-pasitarimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pritardama ekspertei išskyrė, kad pirmiausia reiktų pradėti veiksmus nuo vadovo vertinimo pačioje įstaigoje.

Pasak jos, šiai sistemai labiausiai priešinasi vadovai, todėl tai rodo, kad pagrindinė problema yra įstaigos aukščiausiose grandyse.

Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė sako, kad kol kas kova su mobingu Lietuvoje yra bevaisė, nes pasigendama stiprių profesinių sąjungų, į kurias pirmiausia ir turėtų kreiptis darbuotojai, kurie sulaukė psichologinio teroro.

„Apima „de javu“ jausmas. Mes jau kalbėjome šia tema prieš keletą metų, bet viskas taip ir paliko. Pas mane jau guli keletas raštų iš institucijų su atsakymais, kurie kreipėsi dėl mobingo darbe.

Sprendimai turi būti tęstiniai, periodiniai – jie yra būtini. Matyti arba laukti dar vieno savižudybės atvejo negalime. Pasigendame stiprių profesinių sąjungų – jos jokios funkcijos neatlieka. Žmonės tikrai neturi, kur kreiptis“, – sako ji.

REKLAMA

Penktadienį mirė jauna medikė

Pirmadienį visuomenę pasiekė žinia, kad nusižudė jauna medikė. Primename, kad jau skelbėme, jog medikų bendruomenės atstovai aiškina, kad jauna respublikinės Šiaulių ligoninės medikė nusižudė neatlaikiusi psichologinio spaudimo darbe ir atsisveikinimo laiške kaltina Šiaulių ligoninės vadovus.

Šeima dėl privedimo prie savižudybės ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, o medikų atstovai ir politikai vis garsiau kalba apie šioje srityje įsivešėjusią psichologinio smurto prieš pavaldinius problemą.

Šie metai medikei buvo sudėtingi, ji kelis kartus darbo ginčų komisijoje bylinėjosi su Respublikine Šiaulių ligonine dėl diskriminacijos ir nepakeliamų darbo sąlygų. O praėjusią savaitę buvo atleista iš darbo.

„Taip, iš tikrųjų, gydytoja iš Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo atleista dėl grubių darbo pareigų pažeidimų“, – TV3 Žinioms sakė ligoninės atstovė Sonata Tienytė.

Ligoninė nedetalizuoja, kodėl buvo atleista anesteziologe dirbusi gydytoja. Tačiau jau kitą dieną po atleidimo iš darbo medikė nusižudė.

„Šiandien rytą Respublikinę Šiaulių ligoninę sukrėtė žinia apie gydytojos anesteziologės, reanimatologės mirtį. Tai, visų pirma, ko labiausiai norisi, tai perduoti nuoširdžią užuojautą visos ligoninės vardu gydytojos artimiesiems ir kolegoms, su kuriais gydytoja dirbo“, – pasakoja S. Tienytė.

Tačiau vargu ar ši užuojauta nuramins artimuosius – mūsų žiniomis, gydytoja paliko atsisveikinimo laišką, kuriame dėl savo mirties kaltina ligoninės vadovus. Šeima ruošiasi kreiptis į prokuratūrą.


Rašyti komentarą...
J
Jūratė
2021-05-12 11:31:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įdomu, kiek gyvybių yra išgelbėjęs pats Mažeika? Ar tik savo elgesiu gali nužudyti žmogų!
Atsakyti
0

V
Virginija
2021-05-12 11:26:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei tokią medike dar dryso terorizuoti, tai ruos reikua atleisti iš darbo. Arba patys atsistatydina. Nesidžiaugia, jad iš Jauno klinikų važiuoja į Šiaulius dirbti, gelbėti mūsų gyvybių, bet dar terorizuoja. Trūksta žodžių
Atsakyti
0

S
Senjorė
2021-05-12 12:29:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dabar jau esu pensijoje. Prieš keletą metų kentėjau labai sunkų mobingą iš savo vadovės. Kentėjo ir dar viena kolegė. Abi surinkome įrodymus, su dokumentais kreipėmės pas rajono merą, kuris pažiūrėjo dokumentus ir pasakė, kad kviestis visus ir kalbėsimės, tačiau po dviejų dienų gavome raštišku atsakymus nuo savivaldybės gydytojos, kad vadovei priejaištų neturi. O mums prasidėjo tikras košmaras. Man ir mano šeimai prasidėjo grasinimai vadovės samdomų asmenų. To pasekoje mano kolegė išėjo į kitą rajoną, o aš palikau darbą savo noru.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų