Jis neabejoja, kad Bendrija prie šių klausimų dar grįš.
„Šitame priemonių arsenale vis dar yra priemonių, kurios būtų paveikesnės ir kurias būtų galima pritaikyti (...). Žvelgiant į ateitį, aš manau, kad mes tikrai neišnaudojame viso arsenalo ir mes prie tų klausimų grįšime“, – interviu Rytų Europos studijų centrui antradienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, nuolatinis iššūkis yra „surasti kompromisą tarp visų Europos Sąjungos valstybių“, kadangi ir toliau skiriasi Baltijos Šalių, Lenkijos, Čekijos ir pietinių ES valstybių ir rytinių požiūris į Rusiją, nors po Čekijos pranešimų apie Rusijos karinės žvalgybos organizuotus sprogdinimus „visi supranta su kokia grėsme mes susiduriame“.
Vis dėlto prezidentas neabejoja, kad Vakarų šiuo metu jau taikomos ekonominės sankcijos Rusijai veikia.
„Taip, sankcijos veikia. Ir šitoje vietoje, kuomet Rusijos valdžia, Kremlius puikiai supranta, kad sankcijos veikia, jos turi įtakos Rusijos ekonomikai, jie turi pasirinkimo galimybę: grįžti prie normalaus dialogo, normalaus elgesio arba izoliuotis“, – kalbėjo jis.
Jo nuomone, pirmasis kelias „yra daug perspektyvesnis ir naudingesnis absoliučiai visiems, įskaitant ir Rusiją“.
„Bet dėl tam tikrų priežasčių, dėl to, kad tos „didžiaimperiškos“ ambicijos nepalieka Kremliaus valdovų galvų, pasirinktas antrasis kelias. Blogiausia, kad jis yra mėginamas įteigti ir visuomenei, kad toks ir esą yra Rusijos kelias – izoliuotis, tvirtai ginti savo kažkokias „didžiarusiškąsias“ vertybes ir traktuoti išorinį pasaulį, kaip priešą, nors tas išorinis pasaulis visiškai nedemonstruoja jokio priešiškumo ir imasi tam tikrų priemonių prieš Kremliaus režimą tiktai tokiu atveju, kai yra už ką tai padaryti“, – tvirtino G. Nausėda.
Nuo Krymo aneksijos ir agresijos rytų Ukrainoje 2015-aisiais išaugusi įtampa tarp Vakarų ir Rusijos pastaruoju metu paaštrėjo Čekijai paskelbus apie Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU rengtus sprogdinimus 2014-aisiais, taip pat telktų šimtatūkstantinių pajėgų Ukrainos pasienyje, areštuoto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno.
