Aktualijos

Lietuva jau gruodžio mėnesį nuo koronaviruso planuoja skiepyti vaikus nuo penkių iki 11 metų. Nepriklausoma ekspertų taryba remiasi JAV pavyzdžiu, kur vaikai jau skiepijami jiems pritaikyta vakcina. Amerikiečių farmacijos kompanijos milžinė „Pfizer“ jau renka duomenis, kiek Lietuvai reikės vakcinų, kurios skirsis nuo įprastų, bus skirtos tik vaikams nuo 5-erių metų.

Dabartinė situacija pasienyje gali tęstis apie 2 savaites, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus. Anot buvusio VSD vadovo, situacijai atslūgus pečius privalės suremti visa Europos Sąjunga ir pateikti visą šūsnį sankcijų, kurios Aliaksandrui Lukašenkai geruoju nesibaigs, o šiuo metu svarbiausia pasienyje išvengti aukų. Plačiau apie situaciją buvusį VSD vadovą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Seimo sprendimu dalyje Lietuvos dėl migrantų antplūdžio nuo trečiadienio mėnesiui įvedama nepaprastoji padėtis. Ji galios Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Pasienio savivaldybių merai pritaria nepaprastajai padėčiai, įvedamai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu, antradienį su pasienio savivaldybių merais aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot VRM, vieni svarbiausių klausimų – ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas, operatyvus gyventojų informavimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad migrantų, kurie neteisėtai bando patekti į Lietuvos teritoriją, srautai smarkiai auga. Per pastarąją parą į Lietuvą bandė patekti daugiau nei dvigubai migrantų, tačiau jie buvo neįleisti. Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, paskutiniais duomenimis, nuo vidurnakčio šiandien buvo neįsileisti 174 migrantai, o per praėjusią parą iš Baltarusijos neįleista 73 migrantų.

Lietuvoje ketinant nuo šio vidurnakčio mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, vidaus reikalų viceministras ir krašto apsaugos ministras neatmeta, kad migrantai gali keliauti ir link Lietuvos sienos, Lenkija jų neįleidžia, tai jie tikrai ieškos įvairių kelių. Nepaprastosios padėties įvedimas pagelbėtų mūsų šaliai apsisaugoti.

Nepaprastoji padėtis, kurią siekiama įvesti dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, Druskininkų gyvenimo nesustabdys, tačiau atvykstantiesiems reikėtų turėti asmens dokumentą, teigia kurorto meras Ričardas Malinauskas. „Ką tik patikino vidaus reikalų ministrė ir viceministras, kad tikrai nesustabdys“, – BNS antradienį sakė Druskininkų vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad atvykstantiesiems į Druskininkus geriau turėti asmens dokumentą – galima patikra, tačiau jokių ribojimų nebus.

Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei pavyko įtikinti visą ministrų kabinetą, kad 18-mečiams būtų parduodamas ne tik silpnas, bet ir stiprus alkoholis. Liberalų frakcijos narys Andrius Bagdonas sako, kad praeitos Vyriausybės įvesti ribojimai yra pertekliniai ir nesąžiningi prieš daugybę pareigų gaunančius pilnamečius asmenis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Saulius Skvernelis.

Seimas antradienį svarstys, ar Lietuvos pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį. Vyriausybė jau pritarė šiam siūlymui, o dabar laukiama galutinio Seimo sprendimo. Kas pasikeis įvedus nepaprastąją padėtį? Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad yra reikalingas nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimas. „Jis tik minamaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – sakė G. Nausėda.

Seimas antradienį svarsto Lietuvoje iki šiol dar nenaudotą priemonę – Vyriausybės siūlymą nuo vidurnakčio dalyje Lietuvos mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Dalis Seimo narių nerimauja, ar ribojimai palies gyventojus, kurie gyvena ir dirba teritorijose, kurios papuola į nepaprastosios padėties teritoriją.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad gerbs Seimo sprendimą, net jei šis atmes jo vetuotą mokamą darbuotojų testavimą. Šalies vadovas taip pat ketina vienyti politikus kovoje su pandemija ir kviesis juos į S. Daukanto aikštės rūmus tam, kad būtų apsikeista nuomonėmis dėl koronaviruso situacijos valdymo. Prezidentas tikino, kad į pandemijos valdymą reikia žiūrėti mažiausiai iš trijų taškų: vakcinacija, testavimas ir atvejų atsekamumas.

Ekspertams pateikus naujas rekomendacijas dėl revakcinacijos Lietuvoje onkoimunologas dr. Marius Strioga konstatavo, kad beveik neabejojama, jog reikės ir 4 ar dar daugiau vakcinos dozių nuo COVID-19. Kartu specialistas nurodė, ar reikia prieš skiepijantis pakartotinai skubėti išsitirti antikūnų titrą. Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT) antradienį pranešė, kad nuspręsta leisti paankstinti sustiprinamosios COVID-19 vakcinos dozės laiką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų. „Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvai saugant savo sieną su Baltarusija nuo nelegaliai plūstančių migrantų, neužtenka vien taktinių sprendimų, reikia ir užsienio partnerių pagalbos. „Buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti, ir taip ir vyko pastarąsias savaites. Tačiau tai, kas vyksta šuo metu, kai yra itin didelis būrys žmonių susikaupęs visai netoli Lenkijos Respublikos sienos, <...> žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos.

Vokietija reiškia palaikymą Lietuvai, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės ES sienos, pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM). Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis. „Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko nepaprastosios padėties įvedimą pasienio ruože. Šalies vadovo teigimu, tai gali padėti sustabdyti nelegalią migraciją, o Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms grėsmės šis režimas nesukels. „Šiandien susiduriame su nepaprasta padėtimi, situacija Baltarusijos pasienyje. Matome, kas visai neseniai įvyko Lenkijoje ir matome, kad padėtis vis labiau kaista mūsų ir Baltarusijos pasienyje. Režimas toliau tęsia savo hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą.

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi. Šalyje registruota dešimtadaliu mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių nei paskutiniąją spalio savaitę. Mažėjimo tendencijų šiame žemėlapyje nebuvo stebima daugiau nei tris mėnesius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nuotoliniame susitikime su Vokietijos vidaus reikalų ministru Horst Seehofer aptarė įtemptą padėtį prie Europos Sąjungos išorės sienų ir migracijos krizės valdymo priemones. Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą. Jis išreiškė dėkingumą Lietuvai už darbą Vokietijos ir visos Europos labui ir gyrė Lietuvos pastangas valdant šią sudėtingą situaciją.

 Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinamą buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pradeda ginti naujas advokatas. Per Vilniaus apygardos teismo posėdį antradienį buvo paskelbta, kad E. Masiuliui teisme atstovaus advokatas Ruslanas Boiko. Jis anksčiau yra dirbęs prokuroru Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuriai šiuo metu vadovauja valstybės kaltintojas prokuroras Justas Laucius. Dabar R. Boiko dirba „WINT law firm“ advokatų profesinėje bendrijoje.

Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų lydimi baltarusių pareigūnų atžygiavo prie Lenkijos sienos ties Kuznicos miesteliu, maždaug apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi panaši situacija gali pasikartoti prie mūsų sienų, Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus.

Seime juda į priekį Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimt metų.

Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas. „Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi griežtos Europos Sąjungos reakcijos, prie rytinės Bendrijos sienos susitelkus didelei migrantų grupei. Situaciją Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje šalies vadovas antradienį aptarė su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu. G. Nausėdos teigimu, padėtis prie rytinės ES sienos nuolat blogėja, hibridinės atakos mastas plečiasi, todėl yra svarbu ES lygmeniu demonstruoti solidarumą su Lenkija ir imtis ryžtingų veiksmų.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pirmadienį Medininkų užsieniečių registravimo centre kilusių riaušių. Anot prokuratūros pranešimo, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl riaušių, kai panaudojamas šaunamasis ginklas ar sprogmenys arba pasipriešinama pareigūnams. Pirmadienį malšindami riaušes pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones, septyni asmenys buvo sulaikyti. Jiems antradienį pateikti įtarimai. „Visi – irakiečiai, vyrai.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Vyriausybė siūlo Seimui jau nuo šio trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože reaguojant į galimas grėsmes Lietuvai. Opozicija šiuo klausimu lieka vieninga – nepaprastosios padėties reikia, tačiau jai pritars tik tuo atveju, jei valdantieji pateiks motyvuojančius, naujus krizės sprendimo argumentus.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su institucijų vadovais siekiant aptarti esamą situaciją prie Baltarusijos sienos.  Susitikimo metu G. Nausėda pabrėžė, kad iškilus pavojui valstybės saugumui, svarbu veikti išvien.  „Veikti išvien. Kai iškyla grėsmė mūsų valstybės saugumui, visos institucijos privalo dirbti išvien.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, užtikrindama demokratišką rotaciją, tradiciškai kas metus perrenka frakcijos seniūną. Šį kartą frakcijos vairas patikėtas Gintautui Paluckui, rašoma pranešime spaudai. „Esame vienintelė kairioji politinė jėga Lietuvoje ir frakcija Seime.

Per antradienio rytą jau fiksuota beveik šimtas bandymų iš Baltarusijos neteisėtai patekti į Lietuvą – daugiau nei per visą praėjusią parą, BNS pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai. „Judėjimas toje pusėje yra, ir šiandien neįleistųjų skaičius jau viršijo vakar per visą parą neįleistųjų, tai judėjimo tikrai yra – dar nėra kažkokie labai tragiški tie skaičiai, bet jau artėja prie šimto“, – sakė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba sutarė palaikanti 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19. Tačiau tam būtinos kelios sąlygos – oficialus Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimas ir vaikams tinkamų vakcinų pristatymas. Kaip priminė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė, JAV Vaistų ir maisto agentūra jau patvirtino „Pfizer“ vakcinos tinkamumą vaikų skiepijimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kada pasienio ruože bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip greitai klausimą apsvarstys Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat paaiškino, kodėl nepaprastoji padėtis turėtų būti įvesta platesnėje teritorijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos nariai Dainius Gaižauskas ir Jonas Jarutis kilus neramumams prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos ragina Lietuvos valdančiuosius solidarizuotis su Lenkija, Lietuvai ir Lenkijai derinti tarpusavyje veiksmus, o ne improvizuoti veiksmus, kurie padarys daug žalos tiek Lietuvai, tiek santykiams su Lietuvos sąjungininke ir kaimyne Lenkija, rašoma LVŽS pranešime.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad nepaprastoji padėtis pasienio ruože turėjo būti seniai įvesta, o šiuo metu galiojantys valdančiųjų sprendimai neretai prasilenkia su įstatymais. Visgi vienas opozicijos lyderių linkęs palaikyti Vyriausybės priimtą nutarimą. „Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai. Pirma – trukmė. Kaip girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra, teritorija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas jau antradienį gali imtis nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Parlamento vadovė tikisi, kad opozicijos atstovai supranta padėties rimtumą ir palaikys Vyriausybės priimtą sprendimą. „Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais.

Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryba (NEPT) antradienį pristatė priimtas rekomendacijas Vyriausybei dėl COVID-19 ligos valdymo. Nutarta leisti revakcinuotis ir po 4 mėnesių nuo paskutinės skiepo dozės, neturint antikūnų – dar anksčiau, praėjus vos 28 d. Žadama, kad šie sprendimai turėtų įsigalioti kitos savaitės pradžioje. Kaip pranešė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof.

Nuo rugpjūčio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Europos Sąjungą VSAT pareigūnų neįleistų migrantų skaičius pirmadienį viršijo 6 tūkst. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 73 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį nebuvo.

Ši savaitė pasienyje su Baltarusija išliks įtempta, šiuo metu ties siena su Lenkija susikaupę apie kelis tūkstančius migrantų, jų skaičius gali didėti, teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. „Šita savaitė, aš manau, išliks įtempta, kadangi migrantų skaičius gali dar papildomai augti. Šiuo metu skaičiuojama apie 3-4 tūkst., esančius šalia Lenkijos ir Baltarusijos sienos, bendras skaičius jų Baltarusijoje yra didesnis.

Vyriausybė pritarė dalyje Lietuvos įvesti nepaprastąją padėtį dėl didelio migrantų susitelkimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bei grėsmės Lietuvai. Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo dar turės priimti Seimas.  Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus.

Projektavimo įmonė „Panevėžio miestprojektas“ ir ekspertizę atlikęs Statybos projektų ekspertizės centras turi sumokėti 60 tūkst. eurų Kalėjimų departamentui už  Pravieniškių pataisos namuose netinkamai įrengtas dušų ir tualetų vėdinimo sistemas. Panevėžio apygardos teismas lapkričio 4 dieną iš dalies patenkino departamento ieškinį, tačiau jį sumažino daugiau nei dviem trečdaliais, be to, atsakomybę pritaikė ne visiems, o tik daliai rekonstrukcijos projekto dalyvių.

Seimas antradienį balsuos dėl siūlymo trims mėnesiams pratęsti kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija. Vyriausybės siūlymu numatyta pratęsti kariuomenės įgaliojimus tebesitęsiant neteisėtos migracijos krizei. Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus teigimu, šiuo metu kariuomenei suteikti įgaliojimai padedant pasieniečiams ir viešojo saugumo tarnybai baigiasi lapkričio 13-ąją.

Suženklinti visus šunis ir kates žmonėms liko pusmetis. Vadinamojo „čipo“ kaina svyruoja nuo dešimties iki 30-ies eurų, ne visiems ji įkandama, tad valdžia kurpia planą, kokią kompensaciją už gyvūno ženklinimą galės gauti socialiai remtini žmonės. Tiesa, gyvūnų teisių apsaugos organizacijos abejoja, ar nepasiturintys žmonės išvis varginsis užsiimti „čipais“, o dalis veterinarų svarsto, kad prieglaudos taip sparčiai nesipildytų, jei valdžia kompensuotų ir augintinio kastracijos išlaidas.

Seime bręsta bandymas nuversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį iš posto. Tiesa, Lietuvos politinė istorija rodo, kad bandymas pakeisti ministrą interpeliacijos keliu dar niekada nebuvo vaisingas. Vis dėlto opozicija svarsto mėginti šį kelią ir taip, jų žodžiais, bent simboliškai parodyti ministrui, kad ne viskas yra gerai.

Nepaprastosios padėties įvedimas leistų riboti judėjimą pasienyje, taip pat ryšį neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Neeilinės žmonių kaulų radybos Vilniaus universitete tapo kone detektyvu ir pažėrė staigmenų. Mokslininkai ištyrė šimtą keturiasdešimt visai greta Šventųjų Jonų bažnyčios pamatų rastų palaikų. Tyrėjai mano, kad jie galėjo būti devynioliktame amžiuje gyvenę pasiturintys miestiečiai. Tačiau kas ir kodėl jų kaulus suvertė taip nepagarbiai? Mokslininkai mano, kad amžinojo poilsio ramybę sudrumstė sovietmetis.

Iki šiol 11-okai ir 12-okai privalomai skaitydavo tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinius. Dabar aiškėja, kodėl buvo pasiūlyta dalies užsienio autorių atsisakyti ir kodėl kai kurie jų yra itin svarbūs nagrinėjant Lietuvos autorių kūrinius. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra užsimojo užsienio autorių kūrinius iš vyriausių moksleivių privalomos programos tiesiog išbraukti.

Nepaprastąją padėtį visų pirma svarstoma įvesti pasienio su Baltarusija ruože, konkretus Vyriausybės siūlymas turėtų paaiškėti antradienį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepaprastąją padėtį sesijos metu gali įvesti Seimas, Vyriausybė ruošia pasiūlymą, kaip gali atrodyti Seimo sprendimas, visų pirma kalbame apie pasienio ruožą.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė tokią ekonominę pažangą, kad ekonomistai tai vadina stebuklu. Ir nors dar atsiliekame nuo Estijos, kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas lenkiame kartais. Tarp jų ir Rusiją, kuriai, pastarąjį dešimtmetį patyrusiai stagnaciją, ekonomistai didelio proveržio nežada ir ateityje. Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga. Raudona komunistinė vėliava su kūju ir pjautuvu Kremliuje buvo nuleista.

Įspūdingais vaizdais, kaip purvynuose rungtyniauja garsūs Lietuvos motociklininkai ir keturratininkai nustebinę tokių varžybų organizatoriai, dabar priversti atsiprašinėti. Paaiškėjo, kad sportininkai ne tik galimai išdraskė lašišų nerštavietes, tačiau ir pačios varžybos vyko nelegaliai. Motociklų federacijos atstovai sako, kad toks įvykis pirmas šalies istorijoje, o aplinkosaugininkai jau skaičiuoja žalą gamtai.

Tūkstančiai nelegalių migrantų atžygiavo į Lenkiją ir ten, maždaug už 30 kilometrų nuo Lietuvos bando šturmuoti sieną. Nuo ryto internete pradėjo plisti vaizdai su milžiniška migrantų kolona, greitkeliu judančia Lenkijos link. Ją lydėjo Baltarusijos pareigūnai. Išvydę kvapą gniaužiančius vaizdus, suskubo reaguoti ir mūsų pasieniečiai – į pasienį siunčia daugiau karių, dar labiau stiprina apsaugą, ministrė Bilotaitė siūlo Seimui įvesti nepaprastąją padėtį.