Aktualijos

Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė apie situaciją Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje ir apie Baltarusijos vykdomą ataką prieš ES telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke U. von der Leyen. Pokalbio metu Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė pažymėjo, kad Lukašenkos režimas ir jėgos struktūros tikslingai „išvalė“ Minską nuo į Baltarusijos sostinę atskridusių potencialių nelegalių migrantų ir nukreipė juos į ES ir Baltarusijos pasienį prie Lenkijos.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Žiaurus elgesys su gyvūnais nesiliauja. Kėdainių rajone tarnybos konfiskavo 6 šunis, kuriuos šeimininkė ne tik laikė purvyne, bet ir mušė. Moteris grasino ir atvykusiems specialistams.  Keiksmais, o vėliau ir smūgiais pabėgusį šunį talžo Kėdainių rajono Bartkūniškių gyventoja Irena. Tempia už virvės, užvertos vietoj antkaklio ir pavadėlio, ir net kelis kartus spiria nelaimėliui.  O bartkūniškė smūgių šuniui ginasi.

Vykstant neramumams Lenkijos pasienyje neteisėtų migrantų protestų banga kilo ir Lietuvoje. Vidurdienį jie sukilo Rukloje, šaukdami „laisvės“, suka ratus aplink stovyklą, vėliau dideli neramumai kilo ir Medininkuose,  mažesni Kybartuose ir Pabradėje.  Įvairiais vaizdais dalijasi neteisėti migrantai iš konteinerinių namelių stovyklavietės vidaus Ruklos pabėgėlių centre. Bruzdėti jie pradeda vidurdienį, o vėliau įsismarkauja.  Pagrindinis šūksnis –  laisvė.

UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto statusą, pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė. „Vilnius gavo UNESCO pripažinimą kaip literatūros miestas. Jis tikrai toks yra. Bent jau man – pradedant nuo Gedimino laiškų. Tada Adomas Mickevičius. Tada Česlovas Milošas, Romainas Gary. Tada Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Kristina Sabaliauskaitė“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vyriausybė ruošia pakeitimus, susijusius su galimybių pasu, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministras TV3 Žinių „Dienos komentare“ išsamiai papasakojo, kokie pokyčiai jau artimiausiu metu gali laukti lietuvių ir kam turėtume pasiruošti. Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Girdima informacija, kad galimybių pasas neva bus įvestas ir vaikams nuo 12 metų, bet tuo pačiu girdime, kad esą būtų atsisakyta testavimo.

Migrantų stovykloje Medininkuose, Vilniaus rajone, keletą valandų pirmadienį tęsiasi neramumai, jie taip pat fiksuoti ir Kybartų bei Pabradės Užsieniečių registracijos centruose. „Medininkuose didžiausi neramumai iš mūsų trijų centrų. Kybartuose buvo gana trumpai – keliolika žmonių išėjo su trimis plakatais ir suėjo atgal, Pabradėje šiek tiek daugiau buvo, pašūkavo migrantai, bet irgi nusiramino greitai“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

Vyriausybėje pirmadienį svarstyta situacija pasienyje su Baltarusija, kai šimtai neteisėtų migrantų mėgino jėga įsiveržti į Lenkiją. Premjerė Ingrida Šimonytė surengė ministerijų, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų atstovų susitikimą. „Aptarta situacija pasienyje su Lenkija bei potenciali tokios pat situacijos eskalacijos galimybė Lietuvos pasienyje“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Didėjant įtampai pasienyje su Baltarusija nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvos pasienio savivaldybėse būtų logiškas žingsnis, sako Seimo vadovė. „Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dėl rimto padėties paaštrėjimo Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje šiandien telefonu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė stiprinti ES sankcijas Baltarusijos režimui ir į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus, kurie režimo toliau naudojami neteisėtai migracijai organizuoti. „Europa nebegali daugiau delsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos jėgos struktūros turi padaryti viską, kad užkirstų kelią galimoms provokacijoms ir incidentams pasienyje su Baltarusija. Jis taip komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį, reaguojant į situaciją ties Lenkijos-Baltarusijos siena.

Su Baltarusija besiribojančių Varėnos ir Lazdijų rajonų merai sako, kad situacija pasienyje yra rimta ir į ją reikia rimtai reaguoti, kad būtų užtikrinta sienos apsauga. Taip savivaldybių vadovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, reaguojant į migrantų susitelkimą pasienyje su Lenkija.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda telefonu aptarė situaciją Lenkijos pasienyje su Baltarusija. Šalies vadovas išreiškė solidarumą su Lenkija ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti pagalbą Lenkijai atremiant šiuo metu patiriamą nelegalių migrantų antplūdį iš Baltarusijos, rašoma Prezidentūros puslapyje. „Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos mastas yra beprecedentis. Turime išlikti vieningi ir solidarūs.

Lapkričio 8 d. reaguojant į situaciją šalies pasienyje pakeltas Vidaus reikalų ministerijos institucijoms pasirengusių padėti Lietuvos kariuomenės padalinių budrumo lygis – sutrumpintas reakcijos laikas, per kurį papildomos karių pajėgos (be tų, kurios jau ir taip remia VRM padalinius) atvyktų į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Dalis karių taip pat perkelta į kitas dislokacijos vietas, iš kurių greičiau galėtų pasiekti galimas neteisėtų sienos kirtimų vietas.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė, kad prezidento Gitano Nausėdos vetuotos įstatymo pataisos, pagal kurias neskiepyti darbuotojai arba jų darbdaviai turėtų apmokėti COVID-19 testus, į Seimo salę grįžtų nepakeistos. 6 komiteto nariai balsavo už, 6 prieš. Pirmininko balsu pritarta, kad pataisos į Seimo plenarinių posėdžių salę grįžtų be pakeitimų.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ nepavyko pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai, kai pernai gruodį bankas areštavo sanatorijos sąskaitas, būtų pripažinti neteisėtais. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Belorus“ skundą ir nutraukė bylą. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 9 dienos nutartį.   Šalys aiškino rugpjūčio pabaigoje nutraukusios santykius – „Belorus“ sąskaitos „Swedbanke“ buvo uždarytos.

Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų liepą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlė keisti 1992 metais priimtą Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris įtvirtino objektyvius lietuvių kalbos mokėjimo kriterijus ir padėjo išvengti tautinės diskriminacijos, rašoma pranešime spaudai.

Gausaus migrantų būrio, lydimo ginkluotų baltarusių, judėjimas link Lenkijos kelia susirūpinimą ir Lietuvai. Politologų teigimu, šis pavyzdys prie kaimynų sienos gali atsikartoti ir pas mus. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad agresyvūs Aliaksandro Lukašenkos veiksmai – desperacijos ženklas. Naivu būtų tikėtis, kad diktatorius greitu metu liautųsi, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi viskam.

Sunegalavus Suomijos prezidentui Sauli Niinisto, atidėtas jo vizitas į Vilnių, pirmadienį pranešė Lietuvos prezidentūra. S. Niinisto Lietuvoje turėjo lankytis antradienį. „Vizitas yra nukeliamas į vėlesnę datą Suomijos prezidentui vizito išvakarėse sunegalavus“, – BNS informavo prezidento Gitano Nausėdos spaudos tarnyba. Lietuvos ir Suomijos prezidentai planavo aptarti dvišalius santykius, bendradarbiavimą tarptautiniuose formatuose, saugumo, migracijos klausimus.

Alkoholis kelia sumaištį valdančių partijų koalicijoje. Nors liberalų, laisviečių ir konservatorių darbo grupėje buvo sutarta, kad 18-mečiams galima leisti parduoti tik silpną alkoholį, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sugebėjo įtikinti visą ministrų kabinetą, kad 18-mečiams būtų parduodamas ir stiprus alkoholis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis: numatytas per 12 proc. algų augimas nuo sausio. Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.

Į Darbo partijos pirmininkus be esamo vadovo Viktoro Uspaskicho siūlomi Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valentinas Bukauskas ir Aidas Gedvilas bei advokatas, pirmininko pavaduotojas Marijus Velička, pirmadienį pranešė partija. Pirmininką partija rinks suvažiavime sekmadienį, jis vyks Kėdainiuose. V. Uspaskichas partijos pirmininku išrinktas 2018 metais. Jis su pertraukomis vadovauja partijai nuo 2003-ųjų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ veiklą Lietuvoje turėtų tęsti net ir pasibaigus šiuo metu vykdomai misijai. „Frontex“ veikla bet kokiu atveju bus pratęsta, net jei pasibaigs Greitojo reagavimo operacija (angl. Rapid Border Intervention) prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos“, – žurnalistams pirmadienį sakė pasieniečių vadas.

Lietuvos pasieniečiai pajėgas sustiprino ne tik Lietuvos pasienyje, bet ir užsieniečių apgyvenimo centruose. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gavo informacijos, kad visuose užsieniečių apgyvenimo centruose gali būti organizuojami neramumai.   „Turime informacijos, kad neramumai galėtų būti taip pat organizuojami neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose.

Vyriausybėje svarstomi nauji sugriežtinimai dėl COVID-19 pandemijos. Galvojama ne tik apie privalomą izoliaciją paskiepytiems asmenims po kontakto su sergančiuoju, bet ir ruošiamos kitos naujos priemonės. Tarp svarstomų sugriežtinimų – ir įpareigojimas visiems gyventojams dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, skelbia delfi. Taip pat svarstoma ir apie privalomą profilaktinį testavimą kai kurioms grupėms.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvos institucijos yra pasirengusios galimam migrantų antplūdžiui, tačiau ministerija siūlys Vyriausybei įvesti nepaprastąją padėtį. „Situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili ir kontroliuojama. Bet mes tikrai stebime, kas vyksta prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos.

Į užstato sistemą kai kurie parlamentarai užsimojo įtraukti dar daugiau pakuočių, tiesa, šįkart stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, brendžio ar vyno butelius. Tokius užmojus kritikuoja ir prekybininkai, ir netgi Aplinkos ministerija. Ministras aiškina, kad užstato sistemos išplėtimas pareikalautų šimtamilijoninių investicijų, kurios esą nugultų ant vartotojų pečių.  Vitalijus bent kartą per mėnesį nešinas pilnu maišu plastikinės taros skuba į taromatą.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Dėl didelės migrantų kolonos judėjimo Baltarusijoje link pasienio su Lenkija Lietuvoje perdislokuojamos pajėgos, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, Baltarusijoje pasienyje su Lenkija gali būti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Kelios dešimtys Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, kuriuo būtų pareikštas solidarumas su Lenkija, šiai nesutariant su Europos Sąjunga (ES) dėl teisės viršenybės ir teismų sistemos pertvarkos. Projekte skelbiamas palaikymas „Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą“.  Rezoliucija ES būtų paraginta atšaukti priimtus sprendimus dėl Lenkijos.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 97 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį nebuvo. Šeštadienį VSAT pareigūnai neįleido 98 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, penktadienį – 126, ketvirtadienį - 58, trečiadienį - 87, antradienį - 96, pirmadienį – 11. Sekmadienį vienas Kubos pilietis ir du Kamerūno piliečiai bandė apgauti Lietuvos pasieniečius.

Į Lietuvą patekę neteisėti migrantai įgija teisę teismuose skųsti savo laisvės suvaržymus, nors įstatymuose tokia galimybė ir nėra numatyta, pirmadienį rašo naujienų portalas „15min“, remdamasis suformuota Lietuvos teismų praktika. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir kai kurie pirmosios instancijos teismai iš pradžių laikėsi pozicijos, kad pasienyje su Baltarusija sulaikyti migrantai neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl laisvės suvaržymų.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai netveria pykčio – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų. Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai skėsčioja rankomis – tai sisteminė problema, o ne ligoninės darbo spraga.

Už rūkymą daugiabučių balkonuose trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – iki šiol nubausti vos keli žmonės, visi pažeidimai fiksuoti laikinojoje sostinėje. Tuo metu sostinėje ir uostamiestyje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu. Vieniems – baudos, kitiems – įspėjimas žodžiu Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 282 daugiabučių namų balkonuose.

Kasmet Lietuvoje išsiskiria per 7-8 tūkst. sutuoktinių. Nemaža dalis jų turi vaikus, kurių globa teisiniu būdu priskiriama vienam iš tėvų. Tačiau procesas nėra toks paprastas, kaip gali skambėti. Jį vejasi ir opios, metų metus besitęsiančios problemos, kurių epicentre – vaiko psichologinė būsena ir tėvų manipuliacijos.

Lietuva patenka į didžiausią mirtingumą turinčių šalių penketuką. Palyginus tą patį laikotarpį su pernai, šiemet mirė beveik penktadaliu daugiau žmonių nei 2020-aisiais. Specialistai sako, kad priežastis aiški – pandemija. COVID-19 nusinešė daugiau nei šešis tūkstančius lietuvių gyvybių. Tačiau dezinformacijos skleidėjai tikina, kad mirčių skaičius Lietuvoje šoktelėjo dėl prasidėjusios vakcinacijos.

Į atokų kaimą Pasvalio rajone iš užsienio grįžusi jauna moteris pragyvenimui užsidirba neiškeldama kojos iš namų. Moteris vąšeliu neria įvairiaspalvius žaislus. Pasvalietė prisipažįsta, kad nė nesapnavusi apie tokią sėkmę. Jos nerti žaislai keliauja ne tik po įvairius Lietuvos miestus, bet ir užsienio šalis. Užsakymai jau plaukia Velykoms.   Mikliai vąšeliu besidarbuojančios Tomos rankose gimsta detalė naujam žaislui.

Drama pasienyje su Baltarusija – čia aptikta irakiečių šeima su keturiais mažamečiais vaikais apgręžta atgal. Pasak į pasienį vykusio Seimo nario Tomo Tomilino, šeima su mažamečiais vaikais pasienyje klaidžioja nuo ketvirtadienio. Tiesa, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas tikina, kad pasieniečiai šeimą aprūpino šiltais drabužiais, pavalgydino, leido jiems pernakvoti užkardoje ir ryte grąžino į Baltarusią.

Valdantieji garsiai kalba apie vertybėmis grįsta užsienio politiką. Vienas ryškiausių naujos Lietuvos krypties momentų – draugystė su Taivanu ir iš to kylantys pykčiai su Kinija. Konservatoriai tikina, kad Kinijos rinka Lietuvai yra užsivėrusi, o mes – per maži ir neįdomūs Pekinui, tad stiprėjantys ryšiai su Taivanu gali atverti naujas milžiniškas galimybes. Tuo metu opozicija tvirtina, kad „viščiukus“ skaičiuoti dar anksti, o pašliję santykiai su Kinija jau atnešė žalos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako suprantanti susirūpinimą dėl padėties pasienyje su Baltarusija, bet pabrėžia, kad negalima leisti, kad migrantai būtų naudojami kaip ginklas prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą. „Suprantame šiandien akcijoje Vilniuje reiškiamą susirūpinimą padėtimi Baltarusijos pasienyje.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

Seime – dar vienas dosnus siūlymas. Šįkart – daugiau pinigų iš biudžeto skirti ką tik vaiko susilaukusiems tėvams. Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo dvigubinti vienkartinę išmoką už naujagimį – mokėti nebe 440, o 800 eurų. Tiesa, vos prieš pora savaičių parlamentas tokią iniciatyvą atmetė, tačiau Paluckas pataisą registruoja ir vėl. Ekonomistai tokias milijonines biudžetui išlaidas vertina dvejopai, o ministerijos apie dvigubai didesnę išmoką galvoti ketina nebent po metų.

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Kai kurie verslininkai siūlo griežtinti galimybių paso ir kitų šiuo metu galiojančių ribojimų tikrinimą. Griežčiau tikrinti siūloma ne gyventojus, tačiau pačius verslininkus – akyliau žiūrėti, ar jie užtikrina galiojančius reikalavimus. Pasak jų, šiuo metu dalis verslininkų gali dirbti praktiškai nesilaikydami jokių ribojimų, o už tai lieka nenubausti. Tačiau šią idėją sveikina toli gražu ne visi verslininkai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad praėjusią parą pasieniečiai neįleido nė vieno migranto. Visgi Seimo nario Tomo Tomilino istorija liudija kitus faktus. Kaip rašė T. Tomilinas savo socialinėje paskyroje, dėl neįleistos irakiečių šeimos jam teko važiuoti į Padvarionių užkardą.  Parlamentaras priduria, kad savanoriai ir patys bandė padėti pasienyje įstrigusiems irakiečiams, tačiau pasieniečiai to padaryti, pasak jo, neleido.

Kadaise bedarbių sostine tituluota Naujoji Akmenė per pastaruosius keletą metų sparčiai keičiasi. Jei prieš kelis dešimtmečius butai ten buvo pardavinėjami pusdykiai, tai dabar rasti nuomai ar nusipirkti darosi sunku. Šalia miesto įsikūrusi „Vakarų medienos grupės" įmonė ten jau įdarbino 140 žmonių, o užbaigus plėtrą iki 2025 metų įmonė sukurs dar 1000 darbo vietų. Verslas kartus su savivalda žmones į Naująją Akmenę vilios naujais butais.

Praėjusią parą nustatyta 2090 naujų COVID-19 atvejų, mirė 25 žmonės, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 553 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta per 1,5 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1866 COVID-19 sergantys žmonės, 141 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.