„Matome, kad atsargiau žiūrima į padėtį, bet iš principo nemažai rodiklių rodoma, kaip prognozės gerėja, negu buvo tas vaizdas matomas dar rugsėjį, kada neapibrėžtumo turėjome daugiau“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Panašiai vertina, bet Lietuvos bankas optimistiškiau žiūri kad ir į BVP augimą, dėl jo pagerino savo prognozę, o Finansų ministerija atvirkščiai – perpus sumažino BVP augimo prognozę“, – pridūrė M. Lingė.
Komiteto vadovas, be kita ko, pabrėžė, kad bankų prognozės yra ne tokios optimistinės.
„Dėl 2022 metų vertinimai visų (ir Europos Komisijos, ir Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO), ir atskirų bankų – BNS) buvo labai panašūs – visi rodė augimą, klausimas tik, kiek. Dabar matome, kad jau 2023-iesiems nuomonės skiriasi ir į kardinalias puses – finansinės institucijos mano, kad bus recesija, neigiamas BVP rodiklis, jau tos vienovės tokios nėra, tai rodo didelį neapibrėžtumą ir nežinomybę, todėl sveika atidžiau pažiūrėti tuos vykstančius procesus, kad matytume, kokiame kontekste brandinami ir ruošiami valstybės sprendimai“, – kalbėjo M. Lingė.
Be to, komitete bus apsvarstyti Valstybės kontrolės vertinimai dėl ilgametės ekonominės raidos perspektyvų iki 2025 metų.
Finansų ministerija prognozavo, kad ekonomika 2023 metais augs 0,7 proc. (rugsėjį – 1,4 proc.), tuo metu Lietuvos bankas mano, kad šalies BVP šiemet augs 1,3 proc. (0,9 proc.).
