Aktualijos

Nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė kompensuoti privalomą gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims. Pagal Žemės ūkio ministerijos siūlymą, asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, laikomų kačių, šunų ir šeškų privalomo ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, galės būti kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių ženklinimą.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl antikūnų testo, kai žmogus yra skiepytas COVID-19 vakcina, tinkamumo galimybių pasui gauti. Tiesa, siūlomas pereinamasis laikotarpis, kad jau gavę teigiamą testo rezultatą jis galiotų numatytas 60 dienų. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Restauruojant Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadus, atrasti renesanso laikotarpio sieninės tapybos fragmentai, saulės laikrodžiai, kurie yra ir svarbūs mokslo artefaktai.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai per Europą ritasi ir naujų suvaržymų banga. Tarp jų – ir griežtinami reikalavimai keliautojams. Ar Lietuvai taip pat metas reikalauti neigiamo PGR testo iš visų atvykstančiųjų, nepriklausomai nuo jų imunizacijos statuso? Dar prieš didžiųjų metų švenčių pradžią ne vienas stebėjosi, kodėl į tėvynę parvykstantiems emigrantams netaikomi griežtesni reikalavimai, jei jie atskrenda ir iš Europos ar kitų, ne Afrikos žemyno, šalių.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) išnagrinėtų neteisėtų migrantų skundų apie pusė yra patenkinti arba patenkinti iš dalies, daugiausiai – dėl apskundimo terminų. VAAT trečiadienį pranešė nuo nuo rugpjūčio 10 dienos, kai teismą pasiekė pirmieji prieglobsčio prašytojų skundai, gavęs 698 tokias bylas, iki antradienio buvo išnagrinėtos 175 prieglobsčio bylos.

Šventinis Naujųjų metų savaitgalis jau visai ant nosies, tačiau orai visai nedžiugins. Per pirmąjį švenčių etapą – Kūčių išvakarėse ir per Kalėdas – mus lepino nuostabūs žiemiški orai: sniegas, šaltukas ir saulė. Deja, metų pabaigoje viskas apsivers aukštyn kojomis ir orai gerokai subjurs, įspėja sinoptikai. Tiems, kas planuoja naujametinę šventę ar ruošiasi į kelionę svarbu žinoti kelis dalykus: savaitgalį pasipils krituliai, o eismo sąlygos bus itin sudėtingos.

Kaip ir kasmet, po didžiųjų metų švenčių bus vykdoma kalėdinių eglučių surinkimo akcija. Nuo pirmadienio 11-oje miesto seniūnijų žaliaskares ir jų šakas į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę išveš bendrovė „Kauno švara“. Eglutės bus renkamos sausio 3–31 dienomis.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas fiksuoja rekordinį visuomenės nepasitikėjimą savo darbu. Paskutinį kartą tokie prasti Vyriausybės reitingai buvo matomi tik vadovaujant Andriui Kubiliui ekonominės krizės metu. Ekspertų nuomone, prie prasto visuomenės požiūrio į Vyriausybė prisidėjo ne vienas krėtęs skandalas ir krizė, o artimiausiu metu ministrai iš gyventojų neturėtų laukti daugiau palankumo.

Į naujienų portalą JP kreipėsi Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vieno iš mokinių tėtis, kuris skundėsi, jog vienai iš progimnazijos mokytojų įtariama omikron atmaina, tačiau apie tai tėvai sužinojo tik kone paskutinę akimirką. „Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst.

Grupė žinomų žmonių trečiadienį ketina įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo. Anot peticijos iniciatorių, per savaitę ją pasirašė daugiau kaip 133 tūkst. asmenų, tačiau atlikus patikrą pasirašiusiųjų skaičius sumažėjo iki 112 tūkstančių. „Peticija yra pilietinė iniciatyva. Šiais 112 tūkst.

Nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 14 migrantų. Pirmadienį VSAT pareigūnai apgręžė 4 užsieniečius,  sekmadienį – 8, šeštadienį – 14, penktadienį – 7, ketvirtadienį – 5, trečiadienį – 8.  Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių antradienį nebuvo. Ties Druskininkų savivaldybe antradienį priešpiet Baltarusijos pusėje girdėjosi automatų ir pabūklų šūviai.

Dėl Registrų centro vidinių technologinių pertvarkymų notarai dvi dienas metų sandūroje negalės tvirtinti hipotekos sandorių, trečiadienį pranešė Lietuvos notarų rūmai. Anot jų, tokių sandorių nebus galima tvirtinti 2021-ųjų gruodžio 31-ąją ir 2022-ųjų sausio 3-ąją. „Atsiprašome klientų, kurių pageidaujamus hipotekos (įkeitimo) veiksmus iš gruodžio 31 ir sausio 3 dienų teks perkelti į kitą dieną.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Už prastai atliktą darbą Klaipėdos savivaldybė gatves nuo sniego valančioms įmonėms skyrė maždaug 11 tūkst. eurų baudą, trečiadienį rašo „Vakarų ekspresas“. „Kiekvienais metais būna situacijų, po kurių reikia susitikti ir kalbėtis. Ir dažniausiai tai duoda efektą. Žiemą visada gatvių ir šaligatvių valytojams viena ar kelios dienos būna „juodos“. Šį kartą tokia diena tapo gruodžio 23-ioji“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį viešame posėdyje pradeda nagrinėti bylą dėl privalomo kaukių dėvėjimo mokyklose. Teismas priėmė grupės Seimo narių pareiškimą ištirti atitinkamą sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimą.

Žiemai bandant rodyti aštresnius nagus, ornitologai prašo pasirūpinti Raudonojoje knygoje atsidūrusiomis kurapkomis. Daugiau pasnigus reikėtų ir spygliuočių šakų palapines įrengti, ir gausiau parūpinti lesalo. Mat laukinėmis vištomis vadinamos kurapkos lesalo žiemą susiranda sunkiai, o dar ir pačios tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Palapinę kurapkai įrenginėja ornitologas Gediminas Petkus.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Lietuvai – griežtos tarptautinės rekomendacijos dėl migrantų. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX biuras skelbia, kad nelegalų apgręžimo politikos Lietuvoje turi nebelikti. Tai reiškia, kad mūsų pasieniečiai nelegalų siųsti atgal į Baltarusiją nebegalėtų. Šalies vidaus reikalų ministerija sako, kad tokia rekomendacija yra neprivaloma ir prabangos ją įgyvendinti Lietuva sau neleis.

Antradienį įsigalioja sugriežtinti ribojimai, kurie galioja ir tiems, kuriems praėjo daugiau nei septyni mėnesiai nuo paskutiniojo skiepo. Nuo šiol galimybių pasas išduodamas tik po revakcinacijos sustiprinančia doze arba atlikus antikūnų ar PGR testus. Tačiau tokia tvarka siutina gyventojus, esą net ir turint antikūnų, išsiimti imunizaciją įrodantį dokumentą nėra taip lengva.

Pasikeitus galimybių paso galiojimo taisyklėms – parduotuvėse ir žmonių pyktis, ir nesusipratimai. Dalis žmonių širsta, mat nepasiskiepijus 3 doze baigėsi ir galimybių paso galiojimas – žmonės negali patekti į prekybos centrus ir pramogų vietas. Registrų centras skaičiuoja, kad apie 100 tūkstančių gyventojų nebeteko galimybės turėti galimybių paso. O kai kurie tėvai neslepia pykčio, kad asmens dokumentus ir galimybių pasus tenka rodyti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.

Lietuviai sparčiai graibsto vietas Naujųjų sutiktuvėms restoranuose ir sodybose. Nuo 6 patiekalų vakarienių ir prabangaus šampano purslų iki vakarėlių su gyva muzika iki paryčių. Sodybos kompanijoms gali atsieiti ir pusantro tūkstančio eurų, o vakarienė restorane – nuo 70 iki 600 eurų.

Įklimpusi į „Belaruskalij“ trąšų skandalą, konfliktą su Kinija, nesibaigiančią pandemiją ir savo pačių susikurtą dramą dėl neįvykusių atsistatydinimų, Vyriausybė žmonių akyse grimzta vis giliau. Ministrų kabinetu nepasitiki beveik pusė tautos. Tai – blogiausias reitingas nuo Andriaus Kubiliaus laikų, kai irgi valdė konservatoriai. Teigiamai žmonės vertina vos vieną ministrę iš visų keturiolikos kabineto narių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad, jei prireiktų karantino, jis būtų griežtas, bet trumpas. Griežčiausi ribojimai įsigaliotų, kai reanimacijose būtų užimta 240 lovų. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė sako, kad karantinas būtų visuotinis ir įtrauktų ir pasiskiepijusius asmenis, nes nauja omikron atmaina keičia žaidimo taisykles.

Rusijos nevyriausybinė istorinio švietimo ir žmogaus teisių organizacija „Memorial“ yra padėjusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) rasti svarbių duomenų apie gulage, lageriuose kalintus, nužudytus lietuvius. Buvusios šio centro vadovės Birutės Teresės Burauskaitės teigimu, žinia apie „Memorial“ uždarymą yra labai liūdna, o gal net ir kraupi. „Nežinau, kas mūsų kaimynystėje iš tikrųjų darosi. Sunkiai suvokiama.

Šiemet Lietuvą krėtė ne viena krizė: vargino užsitęsęs COVID-19, į kampą spaudė diktatorius Aleksandras Lukašenka, siųsdamas migrantus, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo šaršalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. Apie tai, kas Lietuvos laukia ateinančiais metais, kalba premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė teigia, kad Lietuva užsienio politikos krypties nekeis ir toliau ieškos Europos Sąjungos užnugario.

Varėnos rajono savivaldybės taryba antradienį pritarė tam, kad vietinis viešasis transportas rajone būtų nemokamas.  Tokią iniciatyvą palaikė 15 tarybos narių, keturi buvo prieš, penki susilaikė. Sprendimas įsigalios nuo kitų metų vasario pirmos dienos – nuo to laiko visi keleiviai vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais, kuriuos aptarnauja bendrovė „Varėnos autobusų parkas“, turėtų važiuoti nemokamai.

Rašytojas, sovietmečio disidentas Tomas Venclova sako, kad žmogaus teisių centras „Memorial“ daug metų ugdė istorinę atmintį ir teisinę visuomenę, o Rusijos teismo sprendimas organizaciją uždaryti yra „pasaulinis skandalas“. „Memorialas“ pirmiausia palaikydavo Rusijoje atmintį apie aukas, apie nelaimes, apie represijas, bet ir tuo pačiu jis darė, ką galėjo, jog parengtų Rusiją teisinei visuomenei, teisinės visuomenės įsigalėjimui.

Už fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto įgyvendinimą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ pradėjo antrojo projekto etapo statybos darbus, antradienį pranešė Vyriausybė.    Antradienį pasienyje vykdomų darbų eigą „Epso-G“ grupės atstovai pristatė premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai.

2021 m. gruodžio 26 d. mirė gydytoja radiologė prof. Aldona Bartusevičienė, pranešė Vilniaus universitetas. Aldona Valiuškytė Bartusevičienė gimė 1924 m. spalio 16 d. Kaune, karininko šeimoje. Mokyklą lankė Ukmergėje, gimnaziją – taip pat Ukmergėje, mokslus baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Birutės gimnazijoje.

Per Kūčias COVID-19 pasiglemžė vieną jauniausių šios ligos aukų šalyje – užgeso paauglio gyvybė. Aiškėja, kad jis Santaros klinikose gydytas net virš 6 savaičių taikant visas įmanomas priemones. Nors paauglys sirgo viena gretutine liga, gydytojai pažymi, kad jo sunki būklė buvo nulemta COVID-19. Dar savaitgalį pranešta, kad nuo koronaviruso mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo. Kaip paaiškėjo pirmadienį, tai buvo VUL Santaros klinikose gydytas paauglys.

Priešpaskutinę šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje fiksuota 20 proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Protrūkių žemėlapyje palankios tendencijos stebimos visuose sektoriuose.

Priešpaskutinę šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje fiksuota 20 proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Protrūkių žemėlapyje palankios tendencijos stebimos visuose sektoriuose.

Kaip mes gyvensime 2022-aisiais metais kalbant apie šalies ekonomiką, kaip Lietuvai pavyks įveikti užgriuvusią infliaciją, ar gyventojų pečius gali užgriūti nauji mokesčiai, apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė teigia, kad kitais metais bus nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, bet sprendimai nebus skubūs, taip pat tikisi, kad kitais metais bus priimtas ir palaimintas automobilių taršos mokestis. Pasak premjerės, kitais metais jokių mokesčių pakeitimų nebus.

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

Reaguodama į Lietuvos žaliųjų partijos kreipimąsi, Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujuosius metus pasitiks be fejerverkų. Tą patį ji ragina daryti ir miesto kultūros įstaigas bei renginių organizatorius. „Alytus yra aplinkai draugiškas miestas, turintis daug žaliųjų erdvių ir vystomas siekiant mažesnio poveikio aplinkai.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Vilniuje šiemet gimstamumas, lyginant su pernai, augo, taip pat susituokė daugiau porų, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, iki paskutinės metų savaitės sostinėje gimė 6521 naujagimis, 2020-aisiais jų buvo 6332, 2019-aisiais – 6751.  Kartu su Lietuvos piliečiams užsienyje gimusiais vaikais, šiemet iš viso sostinėje įregistruota 10 330 gimimų. Palyginti 2020 metais registruota 9868, 2019-aisiais – 11 118 naujagimių.

Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis, laiku neatsisakydamas nesuderinamų pareigų, pažeidė įstatymą, tačiau mandatą išsaugos dėl teisinės spragos, antradienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Komisija konstatavo, kad V. Simelis, šių metų gegužės 6–birželio 4 dienomis eidamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero ir Radviliškio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjo pareigas, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą,...

2021-ieji Lietuvai nebuvo lengvi metai. Šiemet mūsų šalį vargino užsitęsęs COVID-19, vykdydamas hibridinę ataką į kampą Lietuvą spaudė diktatorius Aliaksandras Lukašenka, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. O kas laukia kitąmet? Ar Lietuvos laukia sunkūs 2022-ieji? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Antradienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Eidamas 62-uosius savo gyvenimo metus mirė dailininkas Valdas Gilius. Liūdna žinia „Facebook“ paskyrose dalijasi vyro draugai ir pažįstami. Pačiame vyro profilyje publikuojami draugų įrašai. Vyras gimė 1960 m. Kaune. 1984 m. baigės tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute, o nuo 1985-ųjų dalyvavo įvairiose parodose.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras rekomendavo Lietuvai atsisakyti esamos apgręžimo politikos ir nelegaliai sieną kirtusius migrantus vežti į sienos perėjimo punktus, kur jie galėtų legaliai pateikti prieglobsčio prašymus, bet Lietuva to įgyvendinti neketina, o ir potencialios sankcijos yra menkos – blogiausiu atveju iš Lietuvos būtų atšaukti čia dirbantys 53 „Frontex“ pareigūnai.

Nuo antradienio galimybių pasas tampa privalomas ir vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Tai reiškia, kad norėdami patekti į pramogų ir prekybos vietas, jei tai nėra susiję su ugdymo procesu, tokio amžiaus paaugliai turės pateikti galimybių pasą ir tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitaip tariant, nuo šiandien jei vaikas su tėvais lankosi kine, kavinėje, kitose prekybos ir pramogų vietose, jis taip pat turės turėti galimybių pasą ar jį atitinkančius dokumentus.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paprašė Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimą. „Įvertinus, kad iki planuojamo naujo referendumo liko tik kiek daugiau nei du metai, turime aktyviai pradėti ruoštis artėjančiam referendumui, kad šįkart jis būtų sėkmingas“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė. 2019 metų gegužę vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo 72,3 proc.