Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ klimatologas ir buvęs sinoptikas Silvestras Dikčius pasidalijo įžvalgomis apie tai, kodėl keičiasi orų modeliai, kokie pavojai gresia mūsų ekonomikai bei kasdienybėje naudojamiems įpročiams, ir kodėl orų prognozės vasarą kartais būna netikslios.
Pirmo pusmečio katastrofos: kodėl apie tai Lietuvoje beveik negirdėjome?
Skaičiuojant pastarųjų metų stichinių nelaimių statistiką, skaičiai gąsdina: Brazilijoje potvyniai nusineša dešimtis gyvybių, Pakistane ir Indijoje gegužę alina daugiau nei 46 laipsnių karštis, Čilėje gaisrų plotas išauga 193 proc., o Prancūzijoje potvyniai prasideda dar žiemą. Nepaisant to, Lietuvoje apie šiuos įvykius kalbama nedaug.
„Klimato kaita informaciniame lauke vis stumiama į šalį... Jei Europoje nevyktų karas, ši tema greičiausiai patektų į Lietuvos žiniasklaidos antraštes. [...] Kol pati problema mūsų nepasiekė, informacija apie ją lieka nuošalyje “, – kalbėjo Silvestras Dikčius.
Pasak klimatologo, Lietuva kol kas yra santykinai saugioje zonoje. Skirtingai nuo kalnuotų regionų, kur stiprios liūtys sukelia viską niokojančius vandens srautus, mūsų šalyje ekstremumai reiškiasi kitaip – pavyzdžiui, didžiuliais temperatūros svyravimais. Šalyje per pusmetį galima patirti net 70 laipsnių temperatūros intervalą (nuo 34 laipsnių šalčio žiemą iki 36 laipsnių karščio vasarą), o tai reikalauja specifinio pasiruošimo ir adaptacijos.
Kasdienybės pokyčiai: nuo brangstančios kavos iki išnykstančių Lietuvos eglių
Klimato kaita palies ne tik tolimas salas, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą:
Kava yra labai jautrus augalas, reikalaujantis specifinio drėgmės ir temperatūros balanso (apie 20 laipsnių vidurkio). Prognozuojama, kad iki 2050 metų dėl karščio ir sausrų apie pusė šiandien tinkamų teritorijų taps nebetinkamos kavai auginti. Tai palies per 120 mln. su šiuo sektoriumi susijusių žmonių ir ženkliai padidins produkto kainas.
Dėl kylančios temperatūros ir plintančių kenkėjų, pavyzdžiui, žievėgraužių, Lietuvoje masiškai nyksta eglės.
„Per artimiausius penkerius metus greičiausiai atsisveikinsime su eglėmis – tai jau šiltėjančio klimato padarinys. Jų nišą užims kiti, tikėtina, iš pietų atkeliavę augalai, pavyzdžiui, lapuočiai“, – sakė klimatologas.
Švelnėjančios žiemos leidžia saugiai peržiemoti erkių populiacijai, todėl Laimo ligos bei meningito rizika tik didėja. Netgi tokiose šalyse kaip Islandija jau pradedama užfiksuoti uodų.
Kas atsakingas ir ką žinojo korporacijos?
Diskutuojant apie taršą, dažnai susiduriama su moraline dilema: kiek gali pakeisti vienas pilietis, rūšiuojantis šiukšles ar rinkdamasis viešąjį transportą, kai didžiosios valstybės bei korporacijos teršia milžinišku mastu?
Šiuo metu Europos Sąjunga išskiria apie 7 proc. globalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tuo tarpu Kinija – apie 30 proc., o JAV – apie 15 proc. (be to, JAV istoriškai yra išmetusi apie trečdalį visų emisijų).
Pokalbyje paminėtas ir teisinis procesas prieš naftos milžinę „ExxonMobil“ JAV, kuri yra teisiama už tai, jog dar nuo 1970-ųjų žinojo savo mokslininkų išvadas apie naftos deginimo žalą klimatui, tačiau dešimtmečius kryptingai klaidino visuomenę ir vykdė lobizmą.
Kodėl programėlės neatspėja liūčių laiko?
Daugeliui iškyla klausimas: kodėl turint superkompiuterius, orų prognozės vasarą vis tiek kartais paveda? S. Dikčius paaiškino skaitmeninių modelių veikimo principą:
Kompiuteriniai modeliai: Didžioji dalis programėlių („AccuWeather“, iPhone orai, „yr.no“, meteo.lt) naudoja tuos pačius globalius arba lokaliai adaptuotus duomenų paketus, pavyzdžiui, Europos vidutinės trukmės prognozių centro.
Vasaros chaosas: Žiemą oro masės yra stabilesnės, todėl prognozės tikslesnės. Vasarą, ypač karštomis dienomis, kamuoliniai lietaus debesys (galintys išaugti iki 12 km aukščio) susiformuoja itin greitai – vos per pusvalandį.
Modelių apribojimai: Prognozių modeliai skaičiuoja tik tikimybę ir sąlygas atmosferoje, tačiau paties debesies formavimosi momentu jis realiai dar neegzistuoja, todėl programėlės negali atspėti tikslios minutės ar rajono, kur iškris krituliai. Tikrąją situaciją realiu laiku gali matyti tik sinoptikas, stebintis radarų duomenis.
Visą epizodą galite stebėti čia:
Ar įmanoma atsukti laiką atgal?
Paklaustas, ar įmanoma atstatyti planetos klimatą į ankstesnę būseną, S. Dikčius išlieka realistu:
„Atstatyt, ko gero, nebeįmanoma, nes bent jau klimatas yra labai inertiška sistema. Jeigu mes dabar nustotume išmetinėti iškastinį kurą, klimatas vis tiek dar kokių 30–40 metų šiltų iš inercijos...“
Atmosferoje CO2 kiekis jau yra apie 35 proc. didesnis nei prieš 200 metų. Tačiau tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas. Jei per pastaruosius dešimtmečius nebūtų buvę imamasi jokios klimato politikos, šiandieninė globali temperatūra būtų dar 0,3–0,4 laipsnių aukštesnė, o stichiniai reiškiniai – gerokai dažnesni.
Ateinantys dešimtmečiai reikalaus nuolatinio prisitaikymo, technologinių sprendimų paieškos ir valstybių susitarimų. Klimato kaitos tema iš mūsų darbotvarkės nedings, todėl svarbiausia užduotis visuomenei – mokėti prisitaikyti ir priimti tvarius sprendimus ateičiai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
