Šie kenkėjai dažnai lieka nepastebėti, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje. Todėl sodininkai neretai pirmiausia pamato ne pačias lervas, o jų paliktus padarinius – pradėjusius skursti, vysti ar net žūstančius augalus.
Pavojingiausi kenkėjai slepiasi dirvoje
Anot specialisto, įvairūs vikšrai ar lapus graužiantys vabzdžiai dažniausiai tik pristabdo augalų augimą, tačiau daug rimtesnių problemų sukelia po žeme gyvenantys kenkėjai.
„Kur kas didesnė problema yra, pavyzdžiui, kurkliai ir grambuolių lervos, nes jie pažeidžia augalų šaknų sistemą“, – teigia G. Cijūnaitis.
Pažeistos šaknys nebegali tinkamai aprūpinti augalo vandeniu ir maisto medžiagomis, todėl augalai pradeda skursti ar net visiškai žūsta.
Kadangi šaknys yra augalo gyvybės pagrindas, jų pažeidimai gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių nei lapų ar ūglių nugraužimas.
Pasak sodininko, būtent todėl sodininkams nereikėtų apsigauti vien pagal išorinę augalo būklę. Kartais iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augalui trūksta vandens ar trąšų, nors tikroji problema slypi po žeme.
Kodėl grambuolių lervų pastaraisiais metais tiek daug?
Pasak sodininko, viena iš priežasčių, kodėl grambuolių lervų kai kuriose vietovėse padaugėjo, yra dideli nedirbamos žemės plotai.
„Aplink Vilnių ir kituose rajonuose yra nemažai nedirbamos žemės. Kai žemė nėra dirbama, šių kenkėjų populiacija gali didėti“, – aiškina jis.
Specialisto teigimu, reguliariai dirbant žemę ir laikantis sėjomainos principų, dalį kenkėjų galima sunaikinti mechaniškai. Dirvos purenimas ir kiti žemės darbai trikdo natūralų lervų vystymosi ciklą, todėl jų populiacija neauga taip sparčiai.
Pasak pašnekovo, būtent dėl šios priežasties tinkama agrotechnika išlieka viena svarbiausių prevencijos priemonių.
Gelbsti biologinė priemonė – nematodai
Kovai su grambuolių lervomis sodininkai vis dažniau pasitelkia biologines priemones. Viena jų – nematodai.
Tai mikroskopiniai organizmai, kurie patenka į kenkėjų organizmą ir juos sunaikina. Skirtingai nei cheminės priemonės, tokie biologiniai sprendimai veikia natūraliai ir yra orientuoti būtent į kenkėjų populiacijos mažinimą.
„Nematodai patenka į kurklių ar grambuolių lervų organizmą ir jais minta“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Anot jo, ši priemonė yra viena efektyviausių, todėl naudojama ir profesionaliuose ūkiuose. Sodininkas pabrėžia, kad gamtoje egzistuoja savotiška pusiausvyra tarp organizmų. Vieni jų kenkia augalams, o kiti padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas.
Augalų apsauga prasideda nuo gamtos pusiausvyros
Sodininkas pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ne tik naikinti kenkėjus, bet ir išlaikyti natūralią ekosistemos pusiausvyrą.
Jis atkreipia dėmesį į biodinaminio ūkininkavimo principus, kuriuose stengiamasi kuo daugiau procesų palikti natūraliems gamtos mechanizmams.
„Gamta yra tobulas mechanizmas. Jeigu ūkininkaujame tausodami gamtą, pusiausvyra išlieka ir problemų būna gerokai mažiau“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, būtent gamtoje veikiantys natūralūs procesai dažnai padeda išvengti masinio kenkėjų išplitimo. Todėl svarbu ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir sudaryti sąlygas sveikai bei subalansuotai aplinkai.
Kaip sumažinti grambuolių lervų daromą žalą?
Pasak G. Cijūnaičio, svarbiausia užtikrinti gerą augalų būklę ir tinkamą dirvos priežiūrą. Reguliarus žemės dirbimas, sėjomaina, biologinės priemonės bei stiprūs augalai padeda sumažinti kenkėjų daromą žalą.
„Augalai turi būti stiprūs ir sveiki. Tuomet jie tampa atsparesni įvairiems neigiamiems veiksniams“, – pabrėžia sodininkas.
Nors visiškai išvengti dirvoje gyvenančių kenkėjų gali būti sudėtinga, specialistai sutaria, kad nuosekli augalų priežiūra ir prevencija leidžia gerokai sumažinti jų daromą žalą. Kuo anksčiau pastebima problema ir imamasi priemonių, tuo didesnė tikimybė išsaugoti augalus bei būsimą derlių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
