Studentų savanorių komanda, vadovaujama archeologo Guillaume’o Blondelio iš Eu miesto archeologijos tarnybos, aptiko molinį puodą, kurio viduje slypėjo stiklinė kolba.
Šis atradimas sukėlė tikrą susidomėjimo bangą, mat radinys susijęs su XIX a. pradžios kasinėjimais, rašo mirror.co.uk.
Žinutė iš praeities
Kaip pasakojo archeologų komandos vadovas G. Blondelis, stiklinė kolba priminė senovinius kvapniųjų druskų buteliukus, kuriuos moterys nešiodavo ant kaklo. Kolboje buvo rasta suvyniota, virvele perrišta žinutė.
„Tai buvo absoliučiai stebuklinga akimirka. Žinojome, kad šioje vietoje kadaise vyko kasinėjimai, tačiau rasti tiesioginį pranešimą iš 200 metų praeities... Tai buvo visiška staigmena“, – sakė G. Blondelis.
Žinutėje buvo parašyta:
„P. J. Feret, kilęs iš Dieppo, įvairių intelektualinių draugijų narys, 1825 m. sausio mėn. čia atliko kasinėjimus. Jis tęsia tyrimus šioje didžiulėje teritorijoje, vadinamoje „Cité de Limes“ arba „Cezario stovykla“.
Kas buvo P. J. Feret?
Vietos archyvuose nurodoma, kad P. J. Feret buvo reikšminga istorinė asmenybė. Prieš beveik du šimtmečius jis atliko pirmuosius šios vietovės archeologinius tyrimus, sudarė detalius žemėlapius ir domėjosi vietos istorija. Paaiškėjo, kad ši vietovė – tai įtvirtintas galų miestas, kurį vėliau užėmė romėnai.
„Tai labai reta. Dauguma archeologų mano, kad po jų niekas nebegrįš į tą pačią vietą, nes darbas jau atliktas. Tačiau šis radinys įrodo, kad archeologija yra nenutrūkstamas procesas – kiekviena karta palieka savo pėdsaką“, – pažymėjo G. Blondelis.
Kasinėjimai buvo pradėti skubiai dėl uolų erozijos netoli Dieppo. Jūra jau sunaikino didelę dalį senovinio įtvirtinto administracinio centro, vadinamo oppidumu. Archeologai baiminasi, kad, jei nebus imtasi skubių veiksmų, gali būti prarasti vertingi istoriniai duomenys.
„Žinojome, kad čia buvo galų kaimas, bet dar tik pradedame suprasti jo reikšmę. Ar tai buvo strateginė vieta? O gal svarbus prekybos centras?“ – svarstė archeologas.
Vos per savaitę trukusių kasinėjimų metu archeologai jau aptiko gausybę radinių – daugiausia apie 2000 metų senumo keramikos fragmentų. Tai leidžia manyti, kad ši vietovė galėjo būti svarbus prekybos arba administracinis centras dar prieš romėnų užkariavimus.
Šis nepaprastas atradimas dar kartą primena, kad istorija slypi tiesiog po mūsų kojomis – ir kiekvienas kasinėjimas gali atverti netikėtas praeities istorijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!