Visuomet sakiau, jog Šv. Kalėdos, tai labiau būsena, nei tiesiog šventė. Tada nejučiomis tampam geresni sau ir kitiems, šypsomės daugiau, mieliau užstringame žmonių ir automobilių grūstyse, o netikėtai suskambėjusi kalėdinė muzika, visuomet primena... artimus, savus, vienintelius.
Beeidami vakarinėmis miesto gatvėmis, ne tik jaukiai šypsomės puse lūpų, veidą nuo žiemos šalčių slėpdami šalikuose, o užsukę į jaukias senamiestines kepyklėles, stabtelim čia ilgiau. Ore besiraitant rankose nešamo puodelio kavos kvapas ir miestų vitrinos primena, kad beskubantiems didžiųjų ir jaukiausių metų švenčių link, finišo linija jau labai arti – netrukus visi rasime laiko stabtelti, daugiau dovanoti nei pirkti, daugiau būti kartu, nei bandyti susitikimus su seniai matytaisiais ir pasiilgtais atidėti dar vienai savaitei. Nežinau, kaip Jums, bet šios metų šventės yra didžiulis supratimo gūsis. Supratimo, koks laikas yra svarbus, nes kada nors jo gali – tiesiog nebūti, nepakakti. Supratimo, kokie visi yra brangūs ir neatkartojami – nesuvaidintų šypsenų ir akimirkų erdvėje, keliant vyno taures už senus laikus. Kokie kartais galim būti maži, įsivaizduodami, kad esam dideli. Ir kokie pasiilgę, bandydami primiršti praeities linijas. Taip, aš tikrai manau, kad šios metų šventės – būsena, kurioje kiekvienas būdamas skirtingas ir unikalus, visgi, esame vienodai pasiilgę buvimo savimi ir su savais.
Bebėgdami tomis pačiomis miesto gatvėmis, nejučiomis akimis užkliūname ir už besipuošiančių vitrinų žaismo. Vienur Šv. Kalėdos dvelkia aristokratiškumu ir subtiliu kuklumu. Kitur – namų šiluma ir jaukumu. Vakar vakaras Vilniaus gatvėse buvo vėjuotas ir nejaukiai šaltas, visgi, kaip atrodo Vilniaus gatvių Kalėdų jausmas, gyvas ir švelnus. Jaukios virtinų šviesos, subtili elegancija, žaismingos detalės ir... paslėpta žinutė, jog Šv. Kalėdos – tai jaukumas. Kas įstrigo labiausiai? Ko gero, parduotuvės – butiko „Egoistas“ vitrinos. Ties jomis jau kuris laikas stabteliu praeidama. Jaukios detalės namams, Provanso stiliaus stalai, grakščios taurės vynui, žvakidės ir jose spindinčios šviesios žvakės. Lengvi dekoro elementai ir dailus gebėjimas sukurti jausmą, o gal nuojautą – netrukus ir savus namus užpildysiančiai šilumai.
Subtiliu dailumu ir grakštumu dvelkiančios vėlaus vakaro fone pasirodė ir „Zara“ parduotuvės vitrinos, dar kartą primenančios moteriškos elegancijos taisyklę. Mažos juodos suknutės, dailūs šventiniai aksesuarai kviečia ne tik pirkti. Galbūt kur kas labiau - sukurti savo elegancijos liniją, o galbūt – tiesiog stabtelti ir šyptelėjus pagalvoti „dar vienas gražus metas atrodyti nepaprastai“.
Žinoma, švenčių subtilumą ir dailią prabangą, ko gero, geriausiai įvardija „Nijolės kailių salono“ vitrinos. Prabangūs sietynai, žvilgantys sidabru ir.... erdvė, kurioje moteris ne kuo kitu, o – tikrąja vilioke.
Ne ką mažiau prabangiai atrodančios „Escada butique“ vitrinos – ilgos vakaro suknelės, dailios vakarinės rankinės ir šventinis svaigulys. Sužavėti, pavergti, spindėti – tik taip galima įvardinti „Escada butique“ siunčiamą žinutę moteriškumui ir jausmui įtvirtinti.
Kur kas paprasčiau miesto fone spindi „United Colors of Benneton“ ar „Marks and Spencer“ vardai. Pastarieji vitrinose spindi karnavalo elementais, tuo tarpu „United Colors of Benneton“ – dabina didžiulę Šv. Kalėdų eglę jaukumą ir šilumą simbolizuojančiais, ne daugiau nei 10 cm dydžio, megztinukais. Šalia, žinoma, nepamiršdami tradiciniu elementu Kalėdoms tapusių raudonai supakuotų dovanų.
Tiesa, jaukų įspūdį paliko šalia „ŠMC parduotuvės“ įsikūrusios galerijos – dailės salono vitrina, kurioje, atrodo, sutūpė visi miesto angelai. Iš toli atrodantys kaip sniegas, priėjus arčiau, kiekvienas stebina savo skirtingumu. „Vitrina, kurioje – jūra angelų“ – pamaniau. Šyptelėjau ir įsikibau į parankę.
Toks Kalėdų jausmas, toks miestas, tokios gatvės.
Dvelkiančios prabanga, elegancija, ar visai paprastu jaukumu.
Ir viena ir kita žavi, visgi, nėra nieko gražiau už būseną, kurioje laukiame šilumos tikrumo. Savyje pirmiausiai.
Teksto autorė Aira Chmieliauskaitė
