Be abejo, įtakos jūsų vaiko elgesiui turi ir genai, ir auklėjimas, ir mokytojai, pagaliau televizorius ir kompiuteris. Visgi, pradžiai atkreipkite dėmesį į savo vaiko dienos režimą.
Labai daug vaikų šiais laikais aprūpinti, ko gero, visais būtiniausiais daiktais. Tačiau nemažai jų gali puikuotis ir naujausiais technikos išradimais: telefonais, grotuvais, kompiuteriais ir kitokiais brangiais „žaisliukais“. Daugelis tėvų stengiasi, kad jų atžaloms nieko netrūktų nei mokslo, nei pilnaverčio aktyvaus poilsio srityse. Turėdamas itin plačias galimybes, šiuolaikinis moksleivis dažniausiai susikuria savo individualų gyvenimo būdą: miega ir būdrauja tik jam priimtinu ritmu, valgo ką nori ir kada nori... Užuot pasinaudojęs plačiomis galimybėmis, jis yra išsiblaškęs, blogai mokosi, mokyklinė informacija nelenda į galvą, samdomi privatūs mokytojai...
Žmogaus smegenys sunaudoja apie 30 proc. visų jo gaunamų kalorijų
Susitaikę su tuo, kad augina „sunkaus charakterio“ vaiką, nemažai tėvų net nesusimąsto, kad padėti galėtų, regis, visai paprasti dalykai. Pirmiausiai pasidomėkite, kada ir ką valgo jūsų moksleivis ar darželinukas. Žmogaus, o ypač vaiko, protinė energija ir sugebėjimai labai priklauso nuo to, kokį maistą jis renkasi. Smegenys vaiko kūne užima 13 proc., suaugusio žmogaus – tik 2 proc., tačiau jos sunaudoja apie 30proc. žmogaus gaunamų kalorijų.
Daugiausiai smegenims reikia angliavandenių – jų apykaita vyksta net tuomet, kai miegame. Todėl pusryčiai – geriausias metas atkurti „kuro“ atsargas kūnui ir smegenims. Ankstyvi ir tinkamai subalansuoti pusryčiai yra svarbiausias „paleidžiamasis“ aktyvios medžiagų apykaitos ir geros smegenų veiklos mechanizmas. Belieka stebėtis, kodėl iki šiol kyla diskusijų dėl pusryčių naudingumo, ir kodėl nemaža dalis suaugusiųjų ir vaikų nesukdami galvos jų atsisako.
Pusryčių nevalgantys vaikai nutunka dažniau
Laimei, šiais laikais panašiose diskusijose galutinį žodį tenka tarti mokslui, pateikiančiam svarių ir įrodymais pagrįstų išvadų. Argumentas nevalgantiems pusryčių vienareikšmis: keliolika tūkstančių įvairaus amžiaus vaikų stebėję mokslininkai teigia, kad iš pusryčių nevalgančių vaikų nutukusių yra daugiau.
Kartais jie jau vaikystėje suserga širdies ligomis, jiems padidėja ir diabeto rizikos faktorius. Tokie vaikai yra pasyvesni, nelinkę dalyvauti judriuose vaikiškuose žaidimuose, daugiau laiko leidžiantys prie televizoriaus ar kompiuterio. Jų kraujyje dažniau nustatomas padidėjęs cholesterolio, mažesnis kalcio, mikronutrientų, omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis. Be akivaizdžių neigiamų pusryčių nevalgymo padarinių šie vaikai prasčiau mokosi, sunkiai koncentruoja dėmesį, turi prastesnę trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, ilgiau užtrunka atlikdami pažintinius ir atminties testus, o jų rezultatai – prastesni.
Taigi viena greičiausių ir patikimiausių priemonių, padedančių vaikams geriau vystytis fiziškai ir psichiškai – tinkamai subalansuoti pusryčiai. Pradėkite pusryčiauti jau rytoj, ir po 2-3 savaičių pastebėsite energijos antplūdį ir kūne, ir smegenyse. Pusryčiaujančių vaikų nuotaika geresnė, pastebimas didesnis jų budrumas ir judrumas, vaikai pozityviau vertina save ir aplinką, gerėja jų atliekamų pažintinių testų rezultatai.
Pusryčiaukite kartu su savo vaikais!
Jei reta šeima sugeba bent kartą per savaitę susėsti prie pietų stalo, tai ką jau kalbėti apie bendrus pusryčius! Nuolat skubantys tėvai retai kada pusryčiauja su savo vaikais. Todėl nueinama lengviausiu keliu: vaikui leidžiama pasirinkti pusryčius pačiam arba duodama pinigų nusipirkti juos mokykloje.
Deja, rytais pavalgyti namie vaikai dažniausiai nespėja. Visiems tėvams puikiai
vaikų atsikalbinėjimai: „noriu – nenoriu“, „skanu-neskanu“, „mėgstu-nemėgstu“, „nespėjau“, o dar noras ilgiau pamiegoti... Šitaip moksleivio pusryčiai ir „nusikelia“ į mokyklą. O čia nugali labiausiai gundanti galimybė – valgyti greitai pagaminamą, tačiau jokiomis naudingomis medžiagomis nepasižymintį maistą. Jame gausu angliavandenių ir riebalų, tačiau tokį maistą vartojančių vaikų atliktuose pažintiniuose ir atminties testuose teigiami rezultatai neužfiksuoti.
Produktai, kurių galiojimo laikas ilgas, pasižymi itin menka mitybine verte, ir juos valgydamas vaikas negali gauti tinkamai subalansuoto vitaminų bei mikroelementų kiekio, kurių gausu šviežiai pagamintuose patiekaluose bei žaliuose vaisiuose ir daržovėse. Vaikams, kurių valgiaraštyje dominavo „greitas“ maistas, buvo nustatytas ir žemesnis intelekto koeficientas.
Maitinkite vaikus taip, kad „pavalgytų“ ir jų smegenys
Vaikų smegenys intensyviausiai bręsta iki 15-18 metų. Tačiau ir vėliau smegenyse formuojasi naujos jungtys tarp įvairių smegenų sričių, atsakingų už klausą, regą, mąstymą, atmintį, reakciją... Šiame procese ypač svarbios omega-3 riebiosios rūgštys, o ypač DHA arba dokozaheksaeninė rūgštis, kurios vaiko organizme natūraliai pasigamina nepakankamai. Būtent šių riebiųjų rūgščių ir nerandame greitame maiste. Todėl stenkitės paaiškinti vaikui, kad jei jis nuolat rinksis nepilnaverčius produktus, nukentės jo protiniai sugebėjimai. Pusryčiai neturėtų būti gausūs, tačiau gerai subalansuoti. Vaikui reikėtų pasiūlyti pieno ir grūdinių produktų, kiaušinių, vaisių. Kadangi mažieji moksleiviai ir darželinukai paprastai neatsisako sumuštinių, ruoškite juos su neriebia mėsa, sūriu, kiaušiniu, daržovėmis. Kad vaikai pakankamai gautų omega-3 riebiųjų rūgščių, kuriami ir šiomis medžiagomis praturtinti produktai. Pusryčių sumuštinį vertėtų patepti margarinu „Rama idea!“ – tai vienas retų augalinių aliejų produktų, papildytas DHA ir ALA - omega-3 grupės riebiųjų rūgščių bei smegenų brandai svarbiu vitaminų A, D, B deriniu.
Tėvų vaidmuo, formuojant vaikų mitybos įpročius yra pats svarbiausias ir netgi lemiamas. Mityba – vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso mūsų vaikų sveikata, jų protiniai sugebėjimai, psichinė ir emocinė sveikata. Taip, kaip mažieji įpras valgyti jūsų namuose, užaugę jie valgys ir savuosiuose.
