Šalutinis vaistų poveikis ir jų sąveika aprašoma gamintojų informaciniame lapelyje.
Tačiau retas žino, kad sotūs pietūs gali sutrikdyti nuskausminamųjų veikimą, o greipfrutų sultys potenciją didinančias priemones daro nuodingas. Vokietijos dienraštis „Welt” rašo apie svarbiausias vaistų vartojimo taisykles.
Įvairius medikamentas, kartais ir be gydytojų rekomendacijų, vartojame dažnai. Tačiau informacinių lapelių dažniausiai neskaitome, medikamentus geriame netinkamai ir ne laiku.
Tokio aplaidumo pavojus gali būti dvejopas: vaistai praranda poveikį arba padidėja pašalinio poveikio rizika.
Neįvertinama vaistų sąveika su maistu
Klaidos prasideda jau renkantis skystį, kuriuo užsigeriame tabletes. Daugumos vaistų negalima užsigerti vaisių sultimis. Pavyzdžiui antibiotikai dėl vaisių rūgšties poveikio gali skilti, tuomet įsisavinamas nepakankamas jų kiekis.
Pienas taip pat nėra pats geriausias variantas: yra vaistų, kurie su kalciu sudaro netirpius junginius arba druskas. Tai ypač būdinga tetraciklino grupės medikamentams. Šie antibiotikai netirpius junginius sudaro ir su geležies preparatais, skrandžio veiklą gerinančiomis priemonėmis, kuriose yra aliuminio ar magnio druskos.
Medikamentai, turintys geležies, neturi būti vartojami su arbata ar kava. Taip pat reikėtų vengti sriubų iš pakelio, marmelado, pudingo, ledų, nes šiuose maisto produktuose yra tirštiklio pektino, kuris skrandyje su geležimi gali sudaryti tvirtus cheminius junginius.
Daugelio medikamentų taip pat negalima vartoti su kitais vaistais. Yra žinoma apie 5000 sąveikos variantų tarp įvairių vaistų, iš jų 20 proc. turi sunkių pasekmių. Sąveika su kitais medikamentais dažniausiai yra nurodoma informaciniame lapelyje, bet apie sąveiką su maisto produktais nerašoma.
Tačiau vien tik greipfrutas gali 36 pavadinimų vaistų poveikį susilpninti arba padidinti jų toksiškumą. Reikia įsidėmėti, kad per dieną išgėrus tris stiklines šių vaisių sulčių, vaistų koncentracija kraujyje gali padidėti iki 15 kartų.
Pavyzdžiui vyrai, vartojantys potenciją didinančius preparatus, turėtų atsisakyti greipfrutų sulčių, nes laimės piliulės toksiškumas gali labai padidėti.
Moterims, vartojančioms estrogenus, greipfrutai taip pat gali sukelti nepageidautiną poveikį. Jų sultys padidina hormonų sąlygoto šalutinio poveikio riziką: krūtų tempimą, sunkumą kojose ar svorio didėjimą. Negalintys atsisakyti greipfrutų sulčių turėtų jas gerti tik praėjus šiek tiek laiko nuo medikamentų vartojimo.
Yra daug natūralių medžiagų, didinančių skrandžio ir kepenų fermentų aktyvumą. Dėl to vartojant medikamentus gali susidaryti nuodingos medžiagos, tačiau vaistų gamintojai apie tai neinformuoja.
Užsigerti tabletes geriausia tinka vanduo ar negazuotas mineralinis. Be to, skysčių reikia kuo daugiau, nes tuomet vaistai greičiau tirpsta ir yra įsisavinami. Jei vaistas ryjamas visai be vandens, jis gali kuriam laikui likti stemplėje ir dirginti gleivinę. Kad tabletės greičiau patektų į skrandį, jų nereikia gerti gulint.
Vaistai geriami ne laiku
Dažnai neteisingai suprantamas ir rekomendavimas gerti medikamentą prieš valgį ar esant tuščiam skrandžiui: tai reiškia, kad vaistus (dažniausiai antibiotikus, priemones nuo skausmo) reikia gerti ne atsisėdus valgyti pietų, o 30-60 minučių prieš valgį. Tam kad skystis su jame ištirpusiomis medžiagomis patektų iš skrandžio į žarnyną turi praeiti 15-30 minučių, tik iš ten jos patenka į kraujo apytakos ratą.
Jeigu vaistai nuo skausmo veikti pradeda ne po 30 minučių, o po dviejų valandų, dėl to gali būti kalti sotūs pietūs. Vaistų įsisavinimą gali sustabdyti ir itin šalti ar karšti gėrimai ar maistas, stiprus skausmas bei antsvoris.Tam įtakos gali turėti ir psichologinė būsena: pavyzdžiui baimė prailgina skrandžio turinio įsisavinimą.
Įtakos turi ir kūno padėtis: vaistai lėčiau įsisavinami, kai gulima ant kairės pusės. Jei gulima ant dešinio šono, skrandžio turinys greičiau patenka į žarnyną.
Medikamentai, kurių įsisavinimas turi vykti iš lėto, turi būti geriami po valgio. Tokiems vaistams priklauso dauguma širdies veiklą, kraujo spaudimą reguliuojančių ir kraujo apytaką gerinančių vaistų, kai kurie antibiotikai ir psichotropiniai vaistai. Vaistai nuo reumato, turintys neigiamą poveikį skrandžio gleivinei, turi būti geriami valgio metu.
Rūkymas taip pat gali stipriai įtakoti vaistų įsisavinimą. Cigaretėse yra tam tikrų medžiagų, kurios įtakoja fermentų veiklą. Kepenų fermentų veiklą aktyvina ir alkoholis, todėl vaistai nuo skausmo, migdomieji ir psichotropiniai vaistai greičiau skaidomi ir veikia ne taip, kad numatyta.
Taigi reikiamą vaistų dozę nustatyti nėra paprasta. Dar garsus viduramžių gydytojas Paracelsus bandė atsakyti, kas yra nuodai, o kas ne. Ir padarė išvadą, jog ta pati medžiaga gali būti ir nuodinga, ir ne, nes viską lemia dozė.
Gydytojas turėtų vaistų dozę skirti atsižvelgdamas į kiekvieno paciento individualias savybes: lytį, amžių, svorį, įvertinti medikamento įsisavinimo greitį. Vartojant vaistus dvigubai didesnis kiekis tikrai neduos du kartus geresnio rezultato.
