Išmaudžius šunį, prisieina iškentėti dar vieną nemalonią procedūrą. Tik šįsyk ne šuniui, o pačiam šeimininkui, kuomet nukenčia ne tik jo drabužiai, bet ir vonios sienos, veidrodžiai ir kiti daiktai.
Šuo instinktyviai nori nusipurtyti nuo savęs vandenį. Net jeigu jo kailį gerai nušluostėte, nusausinote minkštu frotiniu rankšluosčiu, įnirtingo purtymosi ir raičiojimosi neišvengsite...
Kad vandens purslų nutikštų kuo mažiau, galima pasiūti šunišką maišą.
Maišą patartina siūti iš didelio, labai gerai drėgmę sugeriančio frotinio rankšluosčio. Siuvant dar prireiks ilgo užtrauktuko. Jį reikia prisiūti per visą maišo (šiuo atveju – šuns nugaros) ilgį.
Užtrauktukas turėtų baigtis ties šuns sprandu. Prieš siuvant maišą patartina išsimatuoti šuns galvos ir kaklo apimtis. Svarbiausia, kad būdamas maiše augintinis negalėtų laisvai iš jo išlįsti.
Po maudynių į frotinį maišą įkištas augintinis turi jaustis laisvai ir patogiai. Maišas turi nevaržyti gyvūno judesių, nes paprastai išmaudytas šuo nori ne tik išsipurtyti, bet ir pasiraičioti, energingai išsitrinti kailį.
Maišas, be abejo, labiau tinka mažiems ir vidutiniams šunims. Labiausiai – ilgaplaukiams. Ir tiems, kurių kailį nebūtina labai kruopščiai puoselėti, nes į parodas vedamų šunelių plaukai džiovinami džiovintuvu, tuo pačiu metu kruopščiai iššukuojant, neleidžiant plaukams susivelti.
Šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku, pašildžius šį maišą šalia šildytuvo, iš lauko parvestas, sustiręs, sudrėkęs, ligotas arba senyvas šuo gali į jį įlįsti, greičiau sušilti. Taigi maišas gali pasitarnauti kaip šildyklė.
