Režisieriaus Mykolo Vildžiūno muzikinė drama „Taip gimė žvaigždė“, įkvėpta legendinių kino filmų „All About Eve“ (1950) ir „A Star Is Born“ (2018), nukelia į teatro pasaulį, kuriame susipina ambicijos, meilė, pavydas ir kova dėl pripažinimo. Istorijos centre – scenos diva Nina (Lina Rastokaitė), kurios vietą rampų šviesoje pamažu užima kukli rūbinės savanorė Ieva (Paula Valentaitė). Spektaklyje taip pat vaidina Jokūbas Bareikis, Simonas Storpirštis, Oneida Kunsunga, Adelė Šuminskaitė, Agnė Šataitė, Mykolas Vildžiūnas ir Ainis Storpirštis.
Aktorių draugystė – ne tik scenoje
Nors spektaklyje netrūksta intrigų ir konkurencijos, už scenos, pasak aktorių, vyrauja visai kitokia atmosfera. Vieną pagrindinių vaidmenų kurianti O. Kunsunga džiaugiasi, kad trupėje užsimezgė ypatingas ryšys, kuris ne tik palengvina darbą, bet ir kiekvieną kelionę paverčia nuotykiu.
„Kartu būname ne tik scenoje, bet ir užkulisiuose bei kelionėse, kartais su kolegomis praleidžiame net daugiau laiko nei namuose. Labai džiugu, kad visi taip susidraugavome, gera kartu juokauti, dalytis istorijomis ir vienas kitą patraukti per dantį“, – pasakoja aktorė.
Vieną linksmiausių kelionių O. Kunsunga prisimena dėl kolegų sugalvotos pramogos, kuri pareikalavo nemažai likusių autobusiuko keleivių kantrybės.
„Kartą važiuojant iš spektaklio Adelė, Paula ir Simonas susėdę žaidė kažkokį telepatinį žaidimą, kuriame reikėjo vienu metu atspėti apibūdinamą daiktą. Įsivaizduokite, sėdime devynviečiame autobusiuke, o jie kokias dvi valandas vienu metu šūkauja įvairius žodžius. Galiausiai Jokūbui atsibodo ir jis visus apramino savo rimtu balsu sakydamas: „Aš tikiuosi iš kolegų supratingumo“, – juokiasi O. Kunsunga.
Apie pamirštus rekvizitus ir klaidžiojimą užkulisių tamsoje
Linksmų situacijų netrūksta ir pačių spektaklių metu. P. Valentaitė prisimena vieną pasirodymą, kai netikėtai pamiršo svarbų rekvizitą.
„Vieną kartą pamiršau išsinešti muzikinę dėžutę, kuri yra reikšminga vienos scenos dalis. Nusprendžiau tiesiog stovėti, o žmonės... pradėjo ploti. Pagalvojau: na, gal visai neblogai stoviu“, – juokiasi P. Valentaitė.
Pasak jos, gyvame spektaklyje netikėtumų išvengti neįmanoma. „Būna, kad dingsta garsas, plyšta gitaros diržas, bet kažkaip iš visko išsisukame. Kartais net nežinai, kas tavęs laukia, nes ne viską gali suvaldyti. Svarbiausia tokiose situacijose nepasimesti“, – sako aktorė.
Savo ruožtu S. Storpirštis prisimena visai neseniai nutikusią komišką situaciją, kai prieš išeidamas į sceną trumpam pasiklydo užkulisių tamsoje.
„Stovime su Oneida užkulisiuose, ruošiamės eiti į sceną. Aplink tamsu, o aš dar ir visai prie pat juodos užuolaidos atsistojęs. Atsisuku į Oneidą ir sakau: „Kaip čia tamsu! Aš net nesuprantu, kaip mes į tą sceną pateksime.“ O tada suprantu, kad aš tiesiog stoviu nosį į užuolaidą įrėmęs, o praėjimas – vos už metro į šoną. Tokių nesąmonių mums dažnai nutinka“, – juokiasi aktorius.
Kiekvienas spektaklis – vis kitokia istorija
Nors „Taip gimė žvaigždė“ jau ne kartą parodytas žiūrovams, aktoriai tikina, kad nė vienas vakaras nebūna toks pat. Spektaklio eigai įtakos turi ne tik pačių aktorių nuotaikos ar scenos partneriai, bet ir publika.
„Teatras yra gyvas organizmas, esame labai priklausomi vieni nuo kitų. Daug ką padiktuoja ir publika – jos reakcijos, energija. Mes labai jaučiame žiūrovų kvėpavimą“, – pasakoja O. Kunsunga.
S. Storpirštis prisipažįsta, kad kiekviename spektaklyje stengiasi atrasti ką nors naujo ir kartais leidžia sau paimprovizuoti.
„Kiekvieną kartą stengiuosi sugalvoti ką nors naujo. Kartais tai būna žodžiai, kartais – prisitaikymas prie kolegų. Stebi, kaip jie vaidina, kažką iš jų pasiimi, pats stengiesi ką nors pasiūlyti scenoje. Be to, turime kelias aktorių sudėtis, tad vien tai šiek tiek keičia spektaklio eigą“, – pasakoja aktorius.
P. Valentaitė pasakoja, jog kiekvienas pasirodymas jai vis dar kelia jaudulį, tačiau kartu leidžia vis geriau pažinti savo personažą.
„Labai įdomu kiekvieną vakarą iš naujo užauginti Ievą, išgyventi jos virsmą į žvaigždę, o paskui vėl grįžti į paprastą merginą. Dabar daugiau prasmės atrandu žodžiuose, kuriuos sakau, kitaip juos išgirstu, kitur sudedu akcentus. Su kiekvienu spektakliu vis geriau ją pažįstu“, – dalijasi ji.
Režisierius džiaugiasi ne tik rezultatu, bet ir susibūrusia komanda
Spektaklio režisierius M. Vildžiūnas džiaugiasi tuo, kaip per repeticijas vystėsi kūrinys ir kokį galutinį pavidalą jis įgavo.
„Mane tikrai žavi tai, koks šis spektaklis susiformavo iš pjesės, iš to, ką kartu su aktoriais atradome per repeticijas, kartu ieškodami jų personažų – tai visų mūsų kūrinys. Gera, kad šią istoriją pasakoja toks puikus aktorių ansamblis, kad jie patys laukia artėjančių spektaklių, nori vėl ir vėl eiti į sceną, kažkur važiuoti, susitikti su publika. Tai gyvas, įdomus ir labai malonus procesas“, – apibendrina M. Vildžiūnas.
Muzikinė drama „Taip gimė žvaigždė“, kurioje teatro užkulisių intrigos susipina su gyvai atliekamomis dainomis, tęsia kelionę po Lietuvos miestus. Iš viso spektaklis aplankys 18 šalies miestų.
