Kalbėdama apie pačią „Rokados“ pradžią, Marija papasakojo, kaip buvo įkurtas kolektyvas. Atsiradimo istorija – išties neįprasta.
„Kolektyvas buvo įkurtas Janio Savickio – latvio, 1989 metais. Tada susikūrė trys kolektyvai – Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Tai buvo pirmasis kolektyvas, kurį tuo metu finansavo milijonu rublių.
Kiek esu girdėjusi iš pasakojimų, tuomet buvo surastas ūkininkas iš Gargždų, kuris pardavė savo traktorių, ūkį ir viską, ką turėjo, ir investavo tą milijoną – tais laikais milžiniškus pinigus – į pirmuosius plunksnų kostiumus, blizgučius ir visą kitą, ką vėliau jie užsidirbo dirbdami Jungtiniuose Arabų Emyratuose“, – sakė ji.
Vadove tapo po įsimintino įvykio
Su Janiu Marija susipažino studijuodama Klaipėdos universitete, sportinių šokių fakultete ir netrukus gavo kvietimą prisijungti prie šokėjų. Tada su „Rokada“ prasidėjo kelionės po įvairias šalis, teko pusantrų metų dirbti ir kruiziniame laive.
Po kiek laiko viskas pasikeitė ir Janiui priėjus kritinį tašką – pati Marija pradėjo vadovauti kolektyvui. Įkūrėjo žodžius ji prisimena iki dabar.
„Kažkuriuo metu atėjo tas momentas tiek Janiui, tiek man – kažkas pasikeitė. Kai pavargsti vadovauti ir viską tempti ant savo pečių... Jis pats pasakė: „Aš pavargau.“ Ir aš jį prisimenu Klaipėdoje, kai jis krovė iš rūbinės visus pirmuosius sceninius kostiumus. Jis sustojo ir sako: „Einu prie jūros, padarysiu laužą, užpilsiu benzino ir viską sudeginsiu.“ Aš tada buvau dar visai jauna. Sakau jam: „Ne, baik, taip negalima.“ O jis atsako: „Jeigu nori, tai imk ir tęsk toliau. Pamatysi, ką tai reiškia.“ Tuos jo žodžius labai gerai atsimenu – „pamatysi, ką tai reiškia“.
Ir taip aš perėmiau vadovavimą, galima sakyti, visą atsakomybę. Tuo metu jau buvau ir choreografė, ir šokėja, aktyviai visur dalyvavau“, – pasakojo moteris.
Tada ir prasidėjo šokėjų dalyvavimas Lietuvos televizijos laidose, projektuose. Tais laikais jų įvaizdis buvo tikrai išskirtinis ir drąsus, priverčiantis žmones stebėtis.
„Mūsų pasirodymai kėlė tikrą „vau“ efektą – mes pirmos drįsdavome išeiti su trumpesniais kostiumais, atviresniais viršutiniais drabužiais, o tuo metu, ką tik atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje tai buvo šokas. Bet kartu tai ir traukė žiūrovus – visiems buvo įdomu, nauja, modernu. Visi stebėjosi – „kaip čia taip galima?“, – prisiminė ji.
Jau daug metų vadovaujant vadovaujant „Rokadai“, Marija juokiasi, kad puikiai supranta Janį.
„Tada buvo lengviau, o dabar viskas gula ant mano pečių. Turiu sandėlį su begale sceninių rūbų – jų tiek daug, kad kartais rimtai pagalvoju: norėčiau viską apipilti dyzeliu ir sudeginti“, – juokėsi vadovė.
Didžiausi kuriozai: nukritimas nuo scenos ir plyšusi liemenėlė
Prisimindama kurioziškiausius atsitikimus scenoje, Marija neslėpė šypsenos. Anot jos, visi pasirodymai yra įsimintini, tačiau kai kurie atmintyje įstrigo visam gyvenimui. Vienas tokių – „Eurovizijos“ atrankos repeticija.
„Scena buvo stiklinė, kvadratinė – įspūdinga. O mes, kaip ir priklauso, turėjome pilną generalinę repeticiją su kostiumais, makiažu. Ir štai išbėga į sceną – trys šokėjos, choreografija labai energinga, temperamentinga... Jos bėga į sceną trise – o viena staiga dingsta. Sėdžiu, stebiu filmavimą, maitinu vaiką ir galvoju – juk turėjo būti trys, o šoka tik dvi.
Po pasirodymo, aš puoliau prie scenos ir žiūriu – ta trečioji mergina guli po scena. O ta scena buvo iš geležinių konstrukcijų. Pasirodo, ji pargriuvo nuo scenos krašto“, – sakė ji.
Kalbant apie įspūdingus kostiumus – jie kartais irgi išduoda. Kolektyvo vadovė papasakojo ir apie būtent tokį įvykį.
„Panevėžio miesto šventė – dienos metas, aerodromas pilnas vaikų, lakūnų, tėvų su šeimomis. Graži šeimų šventė, mes šokame, o man staiga liemenukas plyšta. Jaučiu, kad viskas gali nutrūkti. O publika, tėvai su vaikais, visi žiūri. Ką man daryti? O persirengti reikia autobuse. Ir tas autobusas stovėjo aerodrome, bet jį pasiekti reikėjo per visą teritoriją bėgti su visais kostiumais“, – juokėsi M. Damaševičiūtė.
Pašnekovė prisiminė ir atsitikimą su R. Cicinu. Laimei, viską ištaisė publikos užsivedimas.
„Buvo toks atvejis – „Meilės laivas“, Ryčio pasirodymas. Jau girdim pirmus muzikos akordus, bėgam į sceną, lipam laiptais – ir paskutinė šokėja, Agnė, užmina ant pagrindinio elektros kabelio. Nutraukia visą elektrą. Muzika sustoja.
Rytis – ramus kaip visada – bum bum į mikrofoną, niekas neveikia, tada ima ir pradeda dainuoti gyvai: „Meilės...“ Ir visa aikštė kartu su juo! Mes plojam, viskas vyksta kaip niekur nieko“, – kalbėjo moteris.
Pažintis ir draugystė su Ryčiu Cicinu
Marija ir Rytis – ne tik scenos partneriai, bet ir geri draugai. Jų pažintis prasidėjo dar tais laikais, kai scenos princu tituluojamas atlikėjas buvo dar tik kylanti žvaigždė. Dueto susipažinimo istoriją Marija prisimena lyg vakar, nes ir ji – neeilinė.
„Štai vieną rytą – skambutis. „Laba diena, čia Rytis Cicinas.“ O aš – miegu, nes tada miegodavau iki kokios dvyliktos. Sakau: „Jo? O aš – Madonna.“ Ir padedu ragelį.
Po kurio laiko vėl tas pats. „Laba diena, skambina dainininkas Rytis Cicinas.“ O aš vis dar pusiau mieganti. Sakau: „Labai malonu, paskambinkit kitam gyvenime.“ Ir vėl padedu ragelį.
Tik iš trečio karto, kai vėl paskambino, jau prasibudinau, supykau, kad iš viso pažadino, bet tada susivokiau – palauk, gal čia tikrai Rytis Cicinas man skambina“, – prisimindama šypsojosi ji.
Būtent taip linksmai ir prasidėjo jų draugystė, besitęsianti iki pat dabar. Marija atskleidė, kad Rytis yra net jos dukros krikšto tėtis.
Atskleidė, koks Rytis yra iš tiesų
Ji taip pat sutiko papasakoti, koks dainininkas yra iš tiesų. Marija išskyrė ypatingą jo savybę – humoro jausmą.
„Jis turi nuostabų humoro jausmą. Man gaila, kad jis to nevysto, nes tikrai galėtų. Mantas Katleris atostogautų“, – kalbėjo pašnekovė.
Rokados vadovės teigimu, R. Cicinas – ypač reiklus ir smulkmeniškas žmogus.
„Jei, neduok Dieve, nutrūktų blizgutis ar kažkas būtų netvarkoje, jis tikrai pastebėtų. Pas Rytį labai griežta tvarka. Kiekviena nauja šokėja, kurią pristatau kolektyvui, praeina prisitaikymo procesą. Kol jis ją priima kaip pilnavertę kolektyvo dalį, užtrunka apie 2-3 metus.
Jis stebi, kaip ji bendrauja, kaip elgiasi scenoje. Rytis labai gerbia sceną ir žiūrovus – jis niekada neišeis į pasirodymą su džinsais ar paprasta maike. Jo požiūris į profesionalumą – labai rimtas ir atsakingas“, – teigė M. Damaševičiūtė.
Kalbėdama apie kolektyvo veiklą, vadovė negailėjo gražių žodžių. Anot jos, tai buvo geriausia gyvenimo mokykla.
„Mes visi kartu užaugome, kartu išaugau ir aš. Čia ne vieną kartą viską išgyvenome drauge – baigėme mokyklas, stojome į universitetus, ištekėjome, susilaukėme vaikų. Žodžiu, tai buvo tikra gyvenimo mokykla, visas gyvenimo etapas, mūsų gyvenimo kolektyvas. Ir kaip sakau – esame vieni su kitais iki šiol: dalyvaujame vieni kitų gyvenime, susitinkame, bendraujame“, – džiaugėsi ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
