Penkių vunderkindų mama papasakojo, kaip užauginti talentingus vaikus

Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris! Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiai išreikštais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse.

Čikagoje gyvenanti Foreli Kramarik – penktoji konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ pranešėja. Visų į konferenciją atvykusių Lietuvos mamų laukia puikios žinios: specialaus video pranešimo metu moteris dalinsis visiškai unikalia savo patirtimi bei ypatingomis ugdymo metodikomis, padėjusiomis darniai atskleisti visų atžalų talentus, leisti jiems visapusiškai realizuotis, o šeimai užauginti penkis vunderkindus vaikus!

Konferencijai nenumaldomai artėjant, Foreli Kramarik dalinasi aktualiomis įžvalgomis darnaus ir sėkmingo ugdymo klausimais.

Foreli, esate penkių ypač talentingų vaikų mama! Papasakokite, kokiais pagrindiniais principais rėmėtės augindama ir auklėdama savo vaikus.

Manau, jog pagrindinis principas, kuriuo rėmiausi – tai neskubėti. Taip pat, labai svarbu yra išklausyti vaikus, duoti jiems laisvės, pasitikėti vaikais, kad jie, tuo pačiu, galėtų pasitikėti Jumis, kaip mama, ir sudaryti sąlygas vaikui pasireikšti, atsiskleisti. Naudinga sukurti vaikams kuo daugiau įdomesnių sąlygų, kurios nebūtinai turi būti lengvos – priešingai, kai kuriose sudėtingesnėse sąlygose progų pasireikšti randa tokios vaiko savybės kaip drąsa, imlumas, protas.

Ar tiesa, jog augindama savo vaikus sukūrėte ir savo pačios unikalią edukacinę sistemą?

Savo pačios edukacine sistema pavadinčiau jau minėtų sąlygų vaikams sukūrimą. Svarbu suvokti šią sąlygų sąvoką teisingai: tai ne dėžutė, į kurią įdedame vaiką ir tikimės, kad jis atitiks kažkokį mūsų įsivaizdavimą, bet galimybės, tarsi lipnus molis, iš kurio galima nulipdyti bet ką, lyg vanduo, kuris nuolat keičiasi, vis atsinaujina. Taip ir mano sistema nėra statiška, nekintanti, bet judri, jautri ir nuolat reikalaujanti naujų kūrybinių sprendimų.

REKLAMA

Foreli, esate vaikų ugdymo namuose šalininkė. Kuo ugdymas namuose skiriasi nuo valstybinėmis švietimo sistemomis paremto ugdymo?

Pagrindinis skirtumas toks, kad mokant vaikus namuose jie labai daug dalykų išmoksta ir perima iš tėvų. Natūralu, jog besimokydami valstybinėse mokyklose vaikai daugiau dalykų išmoksta ir perima iš mokytojų, savo bendraamžių. Gerai tai ar blogai – spręsti Jums. Namų mokymas naudingas tėvams, norintiems pilnai perteikti vaikams savo sukauptą patirtį, žinias, išmintį. Daugiau šia tema kalbėsiu konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ metu Vilniuje.

Kaip manote, kokių žinių vaikui įgyti yra svarbiausia?

Manau, kad vaikui svarbiausia yra įsisąmoninti, jog jis pats yra savo gyvenimo režisierius. Vaikas turi ne tik apie tai išgirsti, bet ir patirti praktiškai, priimdamas asmeninius sprendimus, jausdamas jų pasekmes, o ne darydamas tai, kas jam kažkieno primesta iš išorės.

Mums reikia daugiau kuriančių žmonių! O mano anksčiau minėta sistema yra ypač naudinga kūrėjams ir norintiems jais tapti. Juk kūrėjas tai ir rašytojas, ir verslininkas, ir dailininkas, ir netgi gydytojas.

Koks yra tėvų vaidmuo vaiko ugdyme ir jo talentų atskleidime?

Tėvų misija – pastebėti vaiko talentus, nuolat stebėti, kur jis yra linkęs, ir sudaryti sąlygas tiems talentams atsiskleisti. Ne tik leisti vaikui daryti tai, ką jis nori, bet kartais ir paraginti, padrąsinti vaiką eiti norima linkme, jei jis sustoja. Ne visuomet vaikų sustojimas yra teisingas – juk vaikai dėl vienų ar kitų priežasčių sustoja dažnai. Tai gali būti ir nenoras, ir nepasitikėjimas savimi, ir dar daugybė įvairių priežasčių. Bet jei būtent ta veikla ir yra stebuklas, kurį vaikas nešioja savo širdyje? Jei tėvai tai jaučia, jų pareiga padėti šiam stebuklui pilnai atsiskleisti, sužydėti ir rasti savo vietą po saule.

O ką daryti, jei vaikas sustoja?

Reikalingas subtilus tėvų suvokimas, kaip kalbėti su vaiku, kad pavyktų jį švelniai paraginti, vėl sužadinti norą imtis mėgstamos veiklos. Svarbu grąžinti vaikui įkvėpimą tikėti savo paties norais ir savo jėgomis juos įgyvendinti.

REKLAMA

Ką patartumėte tėvams, norintiems išvengti auklėjimo klaidų, kurias kartais sukuria tradicinės pedagoginės sistemos?

Pirmiausia, nepulti į kraštutinumus. Pavyzdžiui, gali įsivyrauti klaidinga nuomonė, jog jei per didelis spaudimas labai neigiamai veikia vaiką, tuomet jam reikia suteikti visišką laisvę. Tai netiesa! Vienas svarbiausių dalykų – harmonija, balansas tarp laisvės ir pareigų. O šeima turi veikti kaip komanda, kurios nariai nuolat padeda vieni kitiems ne tik džiaugtis laisve, bet ir darniai vykdyti savo pareigas. Vaiką svarbu išmokyti draugiškumo ir sklandaus bendradarbiavimo įgūdžių. O tai yra ir sėkmingiausių šiandienos bei ateities profesijų atstovų savybės!

Kaip manote, ar žmogus jau gimsta genialus, ar tokiu tampa, jei laiku pastebimi jo talentai?

Tikru genijumi tampama – visada ir be išimties. Netgi susiklosčius pačioms nuostabiausioms aplinkybėms, neužtenka tik gimti talentingu – įvairių prigimtinių talentų turi absoliučiai visi žmonės. Tačiau ne visus mus galima pavadinti genijais. Kodėl? Todėl, kad prigimtinių vaiko talentų užgniaužimą matau beveik kiekvienoje šeimoje ir tai yra liūdna tiesa. Kitas šalutinis efektas – pernelyg išaukštintas pastebėtas vaiko talentas. Tokiu atveju, žmogaus dvasinės vertybės nesutampa su jo talentu, atsiranda išpuikimas, tinginystė ir panašios ydos, o talentas negali toliau sėkmingai skleistis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų