Būdravimo ir miego fazės būdingos visai gyvajai gamtai. Kitaip nei žmonės, kurių nakties poilsio režimas nusistovėjęs, gyvūnai miega kada kam patogu: kas dieną, kas naktį, kas ilgai, kas vos po keletą minučių. O kai kurie apskritai beveik nemiega – kad visada būtų pasirengę galimoms grėsmėms.
Pavyzdžiui, žvėrių karalius liūtas miega didesnę dalį savo gyvenimo. Jis gali išmiegoti po 20 valandų per dieną – tiek jam būtina tam, kad sukauptų pakankamai energijos savo nuožmiai medžioklei.
Mėgsta pamiegoti ir gorilos. Išmiegojusios 13 valandų, jos prabunda, papusryčiauja ir... vėl ilsisi. Pačiomis įvairiausiomis pozomis: išsitiesusios ant nugaros, pilvo, šono, atsisėdusios, atsirėmusios nugara į medį arba ant šakų. Tada leidžiasi ieškoti sotesnio „patiekalo“, o vos sutemus ir gaujos vadui davus ženklą, ima ruošti lizdus ilgajam nakties miegui.
Tačiau tokios ramybės dauguma gyvūnų nepatiria. Nerūpestingai miegoti saugu anaiptol ne visiems, todėl nenorintieji tapti lengvu grobiu privalo visada išlikti budrūs. Bent iš dalies. Pavyzdžiui, daugybė paukščių, net ir nakvodami būriais, nuolat atmerkia tai vieną, tai kitą akį, kad įsitikintų, ar viskas aplinkui ramu – sparnuočiai išlieka pasirengę akimirksniu reaguoti į bet kokį pavojaus signalą.
Dauguma kanopinių, ne be pagrindo laikantys save potencialiomis aukomis, nors ir miega parkritę ant žemės, galvas laiko tiesiai,visada išlieka pasirengę pašokti ir bėgti. Tiesa, kartkartėmis užmiega ir stipriau, bet tik tada, kai yra susibūrę į kaimenę, o kiti bandos nariai lieka budėti. Tada kartkartėmis vienas gyvūnas išsitiesia ant žemės ir kietai įminga, o likusieji sergsti jo ramų poilsį. Po keleto minučių ateina kito eilė. Ir taip tol, kol neišsimiega visi.
Drambliai įsigudrina miegoti stovėdami. Ypač senieji Afrikos drambliai – miegodami jie padeda sunkias iltis ant medžių šakų. Indijos drambliai gali miegoti ir atsigulę ant pilvo, o jauni drambliukai neretai miega ant šono, ištiesę kojas ir straublį. Apskritai drambliai miega mažai – po 2–3 valandas per parą, paprastai pačiomis karščiausiomis pusiaudienio valandomis. Ir miega ne visu būriu. Suaugę drambliai dažniausiai ilsisi paeiliui, kol kiti eina sargybą. Jie miega atsistoję, negiliu miegu, kartkartėmis pramerkia akis ir įtempia savo didžiules ausis, kad pagautų menkiausią garselį. Protarpiais „sargyba“ keičiasi. Taip saugomiems mažiesiems drambliukams visai nebaisu gultis ant šono ir užmigti ramiu kūdikio miegu. Jei pavojus tikrai negresia ir drambliai įsitikina esą saugūs, kartais užmiega ir visas būrys. Iš pradžių sugula drambliukai, tada – vyresni drambliai, paskiausiai užmiega suaugusios patelės.
Kai kurie gyvūnai įsigudrina užmigti gana neįprastomis pozomis. Pavyzdžiui, tamsioji jūrinė žuvėdra: ji gali sklandyti virš jūros net keletą metų! Kitaip nei kitos žuvėdros, kurios gali nusileisti ant vandens, tamsioji žuvėdra to nedaro – jos kojų forma kitokia, todėl gali sušlapti plunksnas. Žuvis maistui ji pasigauna skrisdama, snapu ištraukdama jas iš vandens. O kaip šie paukščiai miega? Mokslininkai spėja, kad tai jie daro tiesiog skrisdami, pakėlę sparnus.
Ne taip paprasta miegoti ir ant vandens. Pavyzdžiui, ruoniai miega net keliais būdais. Pirmasis – miegas plūduriuojant vandens paviršiuje: nugara – virš vandens, o galva – vandenyje. Kartkartėmis galva pakyla, šnervės automatiškai atsiveria, ruonis keletą kartų įkvepia ir vėl nuleidžia galvą. Miegodami antruoju būdu ruoniai įkvepia oro, uždaro šnerves ir lėtai nusileidžia į dugną, ten pasnaudžia 5 minutes, tada ir vėl iškyla į paviršių. Visa tai jie daro užsimerkę, neprabusdami. Kai kurie ruoniai elgiasi dar įdomiau: išpučia gerklę tarsi oro balioną – taip susidaro savotiška gelbėjimo liemenė, laikanti ruonį vandens paviršiuje. Tuomet uodega nusileidžia į vandenį, virš vandens lieka snukis, ruonis gali kvėpuoti.
Jūros liūtai miega visai kitaip – tarsi žmogus plūduriuoja ant nugaros vandens paviršiuje. Pelekai ir snukis pakelti virš vandens, jais jūrų liūtai instinktyviai balansuoja miego metu.
Kaip miega žuvys? Pasak mokslininkų, iš stuburinių gyvūnų būrio miega tik reptilijos, paukščiai ir žvėrys – jų smegenų bangų virpesių intensyvumas pakinta. Žuvys veikiau ilsisi, kurį laiką būna ramiai, bet ne miega. Kai kurios žuvys pakrypsta ant šono, yra ir tokių, kurios snaudžia pilvu į viršų arba vertikaliai.
Miegant aštuonkojams paprastai budi du jų apatiniai čiuptuvai – giliai įmigęs moliuskas ištempia juos į šalis. Kartkartėmis šie čiuptuvai pakyla į viršų ir lėtai suka ratus virš šeimininko, tarsi radaro antenos. Pats aštuonkojis tuo metu aplinkui nieko nemato ir negirdi, bet vos vanduo suraibuliuoja ar čiuptuvai ką nors paliečia – gyvūnas tučtuojau pašoka.
Net ir naminiai gyvūnai – katės, šunys, kurie nuo pat gimimo gyvena palyginti saugioje aplinkoje, nėra praradę galvos smegenų žievėje užfiksuoto instinkto, kad miegant būtina išsaugoti budrumą. Ir nors šie keturkojai užmerkia akis, klausa ir uoslė išlieka pavydėtinai budrios. Vos juos sudirginus – pajuntamas naujas kvapas ar tylus garsas – gyvūnas iškart prabunda. Taip net ir kiečiausiai įmigęs šuo, vos prasivėrus durims, ims loti.
Kodėl šikšnosparniai miega žemyn galva? Visų pirma, taip jie tampa mažiau matomi plėšrūnams. Antra, tai leidžia jiems greičiau nuskristi kilus pavojui. Kitaip nei paukščiai, šikšnosparniai negali atsiplėšti nuo žemės ir skristi – tam jie nepakankamai stiprūs. Todėl skristi pradeda iš pradžių dalį sekundės krisdami.
Kad pasislėptų nuo plėšrūnų, Afrikos Gvinėjos babuinai miega tupėdami ant viršutinių medžių šakų.
Delfinams miegant veikia tik pusė jų smegenų, kita pusė tuo metu ilsisi. Todėl miegant šiems vandenynų gražuoliams fiksuojamas skirtingas jų pusrutulių bangų aktyvumas.
Žinduoliai miegodami stengiasi įsitaisyti tokia poza, kad labiausiai atsipalaiduotų jų raumenys. Neretai letenomis prisidengia galvą. Šunys ir katės miega susisukę, karvės ir ožkos – atsistojusios arba pusiau gulomis, galvą laikydamos tiesiai. Arkliai miega tik stovėdami.
Na, o žmogus? Pasak medikų, sveikiausia miegoti ant kairiojo šono – taip mažiausiai apkraunama širdis ir kiti vidaus organai. Ir vis dėlto galime miegoti ir ant dešiniojo šono, ir ant pilvo, ir ant nugaros – svarbiausia, kad miego netrūktų, jis padėtų pailsėti ir sukaupti jėgas ateinančiai dienai!
Parengė Laura MUREIKAITĖ