Laidoje „Prieš sroves“ Rasa atskleidė, kad per ligą prarado daug svorio. Sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris buvo nepasiskiepijusi ir virusas rado neužrakintas duris žymios moters imunitete.
„Žinote, koks tai jausmas?“, – klausia Rasa. – „Jaučiuosi taip lyg į šį pasaulį grįžau iš anapus ir šiandien galiu drąsiai sakyti – gimiau po laiminga žvaigžde.“
Visai neseniai koronavirusu susirgusi moteris gydėsi Santarų klinikų reanimacijos skyriuje. R.Vilkienė jautėsi taip blogai, kad manė, jog nebeišsikapstys.
„Atvažiavo greitoji, pamatavo deguonį, iškart uždėjo kaukę, prijungė lašelinę ir suleido vaistus nuo skausmo ir pykinimo. Mane iškart išvežė į ligoninę, aš net nespėjau susidėti daiktų. Man taip buvo blogai, kad aš jaučiau šalia savęs aukštesnės materijos jėgas, nežinau, ar tai poveikis nuo vaistų, ar nuo ligos, bet mačiau haliucinacijas. Praradau daugybę skysčių, buvo didžiulė temperatūra, netekau keturių kilogramų. Esu 181 cm ūgio, o sveriu dabar 61 kilogramą“, – apie sudėtingą laikotarpį kalbėjo R.Vilkienė.
47-erių energija ir puikia sveikata pasigirti galėjusi moteris, negalėjo patikėti, kad jos neaplenkė ši klastinga liga. Iš pradžių koronavirusu susirgusi Rasa ligos nesureikšmino kol nepradėjo dusti.
„Šventai tikėjau, kad viską galiu kontroliuoti. Kai po didelės temperatūros pradėjo trūkti deguonies, atsirado ir panikos priepuoliai. Išsigandau, kad galiu uždusti ir mirti. Negalėjau miegoti, klūpėjau ant žemės, nuo mano plaukų bėgo prakaitas, buvau visa šlapia. Atsikeldavau lyg vandens pilnoje lovoje. Galiausiai supratau, kad nebeužtenka jėgų net atsistoti“, – atviravo moteris.
„Ši liga man parodė, kad gyvenimas yra lyg trapi akimirka, kad jis gali bet kada imti ir nutrūkti, nors esi suplanavęs ilgai ir laimingai gyventi“, – supranta R.Vilkienė.
Šiandien Rasa leisdama laiką sporto klube neužmiršo, kad medikai vis dar neleidžia vesti intensyvių treniruočių.
Moteris vis prisimena tas dienas, kai žvelgė mirčiai į akis: „Iš naujo pergalvojau savo gyvenimą, santykius su vyru ir artimaisiais. Nors iki šiol jaučiu sunkios ligos pasekmes, laimei, aš pasveikau. Dabar aš jaučiuosi lyg būčiau gimusi iš naujo. Tikriausiai turiu būti čia ir daryti kitus darbus. Atsibudus intensyvios terapijos palatoje parašiau laišką mamai, tėčiui ir sesei, o galiausiai ir buvusiam vyrui. Atsiprašiau jo, jei įskaudinau, pasakiau, kad myliu jį, bet jau kitaip.“
Dvidešimt metų meilės sudužo į šipulius, tačiau Rasa jautė didelį norą su visais susitaikyti. Moteris prisipažįsta, per vienišus metus nelaukė, kada vyras bandys ją susigrąžinti. R.Vilkienė daug dirbo ir įgyvendino seną svajonę, tačiau apsidrausti nuo sunkios ligos jai nepavyko.
„Aš nesiskiepijau. Kiekvienas žmogus turi pasverti visus „už“ ir „prieš“, bet mano pavyzdys rodo, kad liga gali užpulti iš pasalų ir būti labai sunki. Reikia vadovauti ne emocijomis, o loginiu mąstymu“, – patarimais dalijosi moteris.
R. Vilkienės išgyvenimus ir kovą su ligą pamatykite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
