Šią savaitę Marija Aušrinė Pavilionienė Seime pateikė Švietimo įstatymo pataisą, kuria siūloma mokyklose įvesti lytinį ugdymą. Tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Politikė kaltina konservatorius. „Manau, ne visi Seimo nariai supranta, ką reiškia lytinis ugdymas, nes Seime žarsto nepadorius juokelius apie lytinį aktą“, - sako M.A.Pavilionienė.
Balsas.lt kviečia pasidalinti tėvelius savo nuomone. Jūs UŽ ar PRIEŠ lytinį švietimą mokyklose?
Manau, ne visi Seimo nariai supranta, ką reiškia lytinis ugdymas, nes žarsto nepadorius juokelius apie lytinį aktą. „Seime vyko balsavimas, ir taip buvo nuspręsta. Matyt, manyta, kad tas projektas neapima visų pageidaujamų aspektų, ir tiek, - sako konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė, siūlydama grįžti prie projekto, kuris ilgus metus buvo rengiamas Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Jis vadinosi „Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa“. Jis apimtų svarbiausius aspektus, suteikiant jiems vertybinį kontekstą. Dar kitas aspektas – programos visgi turėtų būti derinamos su tėvų bendruomenėmis, mokykloje turi būti glaudus santykis tarp tėvų ir švietimiečių. Aš būčiau už tokią programą, jeigu ji būtų kompleksiška. Ji - reikalinga. Ministerijoje buvo rengiama daugybę metų ir būtent dėl vertybiškumo kairioji pusė nepalaikė. Aš manau, reikėtų ieškoti kompromisų“, - įsitikinusi Seimo narė V.Aleknaitė- Abramikienė.
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje yra sudaroma darbo grupė, kurio vadove paskirta švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.
„Reikia suderinti dvi programas – tai sveikatos ugdymo programą, kuri patvirtinta 2012 metais, ir dabar naujai peržiūrėta, parengta lytiškumo ugdymo programa. Sutikime, kad lytiškumo ugdymo sąvoka – tiesiog dalis sveikatos ugdymo. Jeigu kalbame apie sveikatos ugdymą, ji nesukelia tokių aistrų, bet kai kalba pasisuka apie lytiškumo ugdymą ar reprodukcinės sveikatos sąvokos integravimą į sveikatos ugdymą, iš karto akcentuojamas lytiškumas.
Kalbant apie lytiškumo ugdymą, Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija tokia: pirmas akcentas ugdant vaikus – tai vertybių, kurios yra aukščiau visko, suformavimas.
Svarbiausia – kad vaikai suprastų, jog iš pradžių būna meilė, o paskui santykiai. Mes nesuprantame lytiškumo ugdymo programos, kaip tiesiog perėjimo per mokyklas ir supažindinimo su kontraceptinėmis priemonėmis. Matote, tiek daug metų neskubėjome, o dabar labai skubiai mums lytiškumo prireikė, ar ne? Iš tikrųjų dar yra problema, kaip programą realiai įdiegti mokyklose, nes, mano nuomone, lytinis ugdymas turėtų būti iš dalies integruotas į kiekvieną pamoką. Aš sutinku, kad vis dėlto tai turėtų kuo skubiau atsirasti. Žinote, kaip Europos parlamente, kol visos šalys nesutaria, kad turėtų būti vienaip ar kitaip, sprendimas nepriimamas.
Mūsų darbo grupės toks ir būtų tikslas – tiek dalykiškai adaptuoti programą ir integruoti į sveikatos ugdymą. Taip pat surasti atskirų grupių sutarimą, kad to iš tikrųjų reikia ir kad tai turi būti kuo greičiau realizuojama“, - akcentavo viceministrė. Interviu „Užtenka apsimetinėti stručiais“
Projekto iniciatorė Marija Aušrinė Pavilionienė piktinasi:
„Konservatoriai antrą kartą pasiūlė išimti mano projektą iš Seimo darbotvarkės, nes yra įsipareigoję Lietuvos patriotams planingai stabdyti projektus, susijusius su šeimos politika ir vaikų ugdymu. Jie yra įtikėję, jog šios sritys priklauso tik konservatoriams, bažnyčiai ir tradiciškai mąstančių tėvų ir šeimų asociacijoms. Jie nepasitiki mokytojais, sveikatos mokslų specialistais, kurie, parengę lytinio ugdymo programas, aiškintų mokiniams žmogaus kūną ir gyvenimą kaip harmoningą visumą, kurią augantis jaunuolis turi pažinti“. - Regis, kai kurie politikai jums kaišioja pagalius į ratus. Negi kai kuriems kolegoms lytinis švietimas mokyklose neatrodo itin svarbus dalykas?
- Taip, jiems alergiją kelia mano pavardė, nes ginu žmonių teises. Švietimo įstatymo papildymo projekte 46-me straipsnyje į mokinių teises įrašiau teisę į lytinį ugdymą. Ši teisė vaikams užtikrina galimybę pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai mokiniams garantuoja ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo 34 straipsnis. Seimo nariai, matyt, pamiršo, kad 2013 metų gruodį pritarė 2013-2022 metų Valstybinei švietimo strategijai, kurioje įsipareigojo rūpintis ir lytiniu ugdymu.
Manau, ne visi Seimo nariai supranta, ką reiškia lytinis ugdymas, nes žarsto nepadorius juokelius apie lytinį aktą. - Kokio amžiaus vaikams mokyklose turėtų būti įvestas lytinis ugdymas?
- Lytinis ugdymas turėtų prasidėti tame vaikų amžiuje, kai vaikai suaugusiuosius ima klausinėti, iš kur atsiranda žmogus. Užsienio valstybėse elementarus lytinis ugdymas pradedamas ikimokyklinėse įstaigose. Projekte siūlau vykdyti švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lytinio ugdymo programą, sukurtą mokslininkų, specialistų, mokytojų, jaunimo ir tėvų organizacijų atstovų, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatomis, kuriomis siūloma atsižvelgti į mokinių amžių, kuris leidžia didinti informacijos kiekį.
Mano projektas jau koreguojamas Seimo narių pataisomis: išbraukta Pasaulio sveikatos organizacija ir sveikatos standartai, kurie pakeisti tėvų asociacijų išmintimi. Seimo nariai, matyt, nežino, kad 1991 metais Lietuva tapo tikrąja nare šios asociacijos, kuri rūpinasi aukščiausiais sveikatos standartais pasaulyje ir nacionalinėse valstybėse. - Ką Lietuvos jaunimui duotų toks įstatymas?
- Mokyklose įvedę lytinio ugdymo programas išvengtume paauglių nėštumo, sumažintume lytinį smurtą ir stabdytume lytiniu keliu plintančias ligas, kuriomis Lietuva garsėja Europos Sąjungoje. - Kokia praktika užsienio šalyse? Ar šiuo atžvilgiu stipriai atsiliekame?
- Esame smarkiai atsilikę nuo užsienio valstybių, ypač Švedijos, kurioje privalomas lytinis švietimas buvo pradėtas 1955 metais, ir kurioje 82 procentai jaunų žmonių naudoja kontracepciją arba sąmoningai reguliuoja savo lytinį ir asmeninį gyvenimą. Nuo 1980 metų privalomas lytinis švietimas egzistuoja Nyderlanduose; nuo 1990 metų Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje; nuo 2001 metų Prancūzijoje.
Taigi jau seniai atėjo laikas Lietuvos mokyklose atvirai su vaikais kalbėti apie lytiškumą, lytinės prigimties ypatumus, lytinę, reprodukcinę sveikatą ir ligas, lytinių infekcinių ligų prevenciją, šeimos planavimą. Užtenka apsimetinėti stručiais, sukišusiais galvas į smėlį, nenorint pripažinti tai, kad vaikai lytinį gyvenimą pradeda trylikos penkiolikos metų. Užtenka apsimesti ir pamaldžiais šventuoliais, kalbančiais apie dorovę ir susilaikymą, taip pastumiant vaikus ieškoti informacijos interneto liūne. Surinkau 47 Seimo narių parašus, kurie suteiks man galimybę pristatyti savo projektą posėdžių salėje, tačiau abejoju, kad parlamentarų dauguma pasisakytų už žinojimo šviesą. Tarp kitko
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje nustatyta 53 procentai 20-29 metų gyventojai užsikrėtę ŽIV; 38 procentai to paties amžiaus jaunuolių sergančių sifiliu; 49 procentai ir 52 procentai to paties amžiaus asmenų užsikrėtusių gonorėja ir chlamidioze.
