lytinis švietimas

„Tėvai paprastai“ studijoje kalbamės jau 56-ąjį kartą. Šiandien laidoje susitinkame su bene garsiausia Lietuvos mokytoja Veronika Kazilione ir gydytoja akušere ginekologe, puslapio Nestukes.lt įkūrėja Rūta Liutkevičiene. Šį kartą kalbamės tema, kuria kalbėdami tėvai vis dar raudonuoja, – apie lytiškumą.

„Vieną vakarą žiūrint televizorių akis užkliuvo už laidos, kur buvo diskutuojama apie naująją „Gyvenimo įgūdžių programą“. Kai išgirdau Živilės Pinskuvienės žodžius, aš nuoširdžiai net pakraupau“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Asta. Sutinku, kad vaikams reikia pasakoti apie lytiškumą, nes šios žinios iš dangaus nenusileis, bet kai išklausiau šią diskusiją, likau be žodžių.

Mokyklose vaikams pradėjus dėstyti „Gyvenimo įgūdžių“ pamokas, socialiniuose tinkluose užvirė žmonių batalijos. Dalykas aprėpia daugelį su saugumu, sveikata bei emocijomis susijusių dalykų. Tačiau dalį tėvų siutina programos dalis, kurioje kalbant apie lytiškumą, atvirai pasakojama ir apie seksą, masturbaciją, homoseksualumą, lytinės tapatybės pasirinkimą.

Neseniai pristatytas Fantazijos.lt užsakytas visuomenės nuomonės ir elgsenos tyrimas dėl lietuvių seksualinio gyvenimo sulaukė daugybės atgarsių. Tyrimo metu buvo apžvelgti įvairūs lietuvių seksualinio gyvenimo aspektai, tarp kurių – ir mokėjimas bendrauti su vaikais bei paaugliais sekso tema. Tyrimas parodė, kad tai daryti geba vos kiek daugiau nei pusė apklaustųjų. Šia tema atvirai pasisakė garsus dizaineris, dviejų vaikų tėvas Robertas Kalinkinas.

Visi ne kartą esame girdėję seną populiarią frazę, kad sovietmečiu Lietuvoje sekso nebuvo. Naujausias sociologinis tyrimas atskleidžia, kad ir nepriklausomoje Lietuvoje su tuo ne pyragai. 6 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad nėra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia ir tai, kad lietuviai, nors vis dar vengia kalbėti apie lytinius santykius tiek tarpusavyje, tiek su vaikais, sekso žaislų parduotuvėje apsilanko gerokai dažniau nei prieš penketą metų.

„Lytiškumo ugdymas vis labiau skverbiasi į Lietuvos provinciją. Jei manote, kad tik sostinėje vaikai vedami žiūrėti filmų apie vienas kitą pamilusius vyrus, tai jūs labai klystate!“, – taip prasidedanti Šilalės rajono savivaldybės tarybos narės, valstiečių atstovės Vitalijos Jankauskaitės–Milčiuvienės žinutė socialiniame tinkle sulaukė gausybės internautų reakcijų ir komentarų. Į tai sureagavo ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovė Lina Januškevičiūtė.

Skaitmeniniame amžiuje vaikams reikia patikimo šaltinio, į kurį galėtų kreiptis klausimais apie meilę ir seksą, o tyrimai rodo, kaip tėvai gali tai išspręsti. Niekada neturėjau progos daryti to, kas britų paaugliams prilygsta „perėjimo“ ritualui – lytinio švietimo pamokoje iš folijos paketėlio išimti prezervatyvą iš uždėti jį ant banano. Tik tada, kai man buvo 27 metai, pagaliau galėjau tai padaryti, bet visai kitokiu lygiu. Aš nemokėjau uždėti prezervatyvo. Teko to mokytis.

Lytinis švietimas Lietuvos mokyklose – vos įžiūrimas. Vaikai vadovaujasi nuogirdomis ir medžiaga internete, o penktadalis lytiškai aktyvių paauglių nenaudoja jokios kontracepcijos. Gydytoja ginekologė atsako, su kokiomis bėdomis susiduria Lietuvos jaunimas dėl lytinio švietimo stokos: tai neplanuotas nėštumas, abortai ir lytiškai plintančios ligos.

Sekso ekspertė Charlene Douglas atsakė į klausimą, kuris jau seniai kelia diskusijas – ar varpos dydis yra svarbus? Ji kalbėjo apie tai, kuo svarbus ilgis ir kodėl turėti didelį vyrišką pasididžiavimą gali būti problematiška. Ar dydis svarbus? Tai diskusijų, besitęsiančių šimtmečius, objektas, o kai kuriems tai įvarė kompleksus dėl savo vyriškumo.