Turkija lietuviams yra ne tik puikiai pažįstama, bet ir itin mėgstama kelionių kryptis – 2024 metais šią šalį aplankė daugiau nei 285 000 lietuvių. Tai jau antri metai iš eilės, kai fiksuojamas augantis turistų iš Lietuvos skaičius.
Kelionių šou „Metam monetą“ vedėjai A. Bružas ir L. Pobedonoscevas – taipogi pamėgę Turkiją, tačiau šįkart jie leisis ne į daugelio lietuvių pamėgtus kurortus, tokius kaip Kemeras, Belekas, Bodrumas ar Alanija. Šįkart keliautojai nuspręs pažinti mažiau mūsų šalyje žinomą, tačiau įspūdingą Izmiro miestą bei jo apylinkėse esančius miestelius.
Izmiras – tikras Egėjo pakrantės perlas. Tai trečias pagal dydį Turkijos miestas, įsikūręs šalies vakaruose, kur iš vienos pusės jūrą apkabina kalvos, o iš kitos – atsiveria kvapą gniaužiantis smaragdinių bangų horizontas. Pastatytas ant senosios Smyrnos griuvėsių, Izmiras gali didžiuotis ilgaamže istorija – nuo Jonijos laikų iki Osmanų imperijos. Čia gimė pats Homeras, o šiandien istorijos sluoksniai darniai susilieja su moderniu, vakarietišku, laisvę mylinčiu miesto pulsu. Tai vienas atviriausių ir gyvybingiausių regionų visoje Turkijoje.
Be to, šis miestas ir visas jo regionas – tikras gastronominis lobynas. Izmiro virtuvė kvepia laukinėmis žolelėmis, alyvuogių aliejumi ir šimtametėmis tradicijomis. Ne veltui jį jau įvertino ir „Michelin“ atstovai, gastronomija čia – svarbi kultūros dalis.
Egėjo regionas
Leo ir Bružas neapsiribojo vien Izmiro miestu – jie leidosi į platų Egėjo regiono tyrinėjimą. Nuo elegantiškos Češmės ir bohemiško Alačaty iki vynuogynais nusėtos Urlos ir laukinio Karaburuno.
O kaip visada, kelionės eigą nulėmė sėkmė – arba jos stoka. Monetos metimas vėl išskyrė vedėjųų patirtis: vienas pateko į prabangos pasaulį su burbuliukais taurėje, adrenalino dozėmis vandenyje ir „Michelin“ skoniais lėkštėje, o kitam teko susiveržti diržą ir su 100 eurų myTU kortelėje atrasti autentišką Izmiro žavesį – nuo gatvės maisto iki netikėtų vietinių atradimų.
Šįkart sėkmė nusišypsojo L. Pobedonoscevui – jam atiteko prabangos kupinas savaitgalis be jokių finansinių apribojimų. Nuo asmeninio vairuotojo paslaugų iki prabangaus bohemiško stiliaus viešbučio ir gurmaniškos vakarienės – Leonardas mėgavosi visais komforto malonumais.
Tuo tarpu Audrius Bružas, patekęs į „varguolio“ vaidmenį, turėjo suktis kaip išmanydamas. Tačiau improvizuodamas, kūrybingai planuodamas išlaidas ir pasikliaudamas vietinių svetingumu, jis sugebėjo ne tik pavalgyti, bet ir patirti daug nuotykių.
Leonardui Izmiras nuo pat pirmųjų sekundžių atsivėrė kaip prabangos oazė. Vos tik sėkminga moneta palietė žemę, jo jau laukė žvilgantis „Mercedes-Benz“ su asmeniniu vairuotoju ir netrukus Leo jau buvo pakeliui į vieną prabangiausių Egėjo pakrantės perliukų – viešbutį „Gaia By The Sea“.
Tačiau Leonardui – jokios rutinos. Jis pats išsirinko apartamentus – ne šiaip kambarį, o asmeniškai pritaikytą komforto zoną.
„Gaia Hotel by the Sea“ – tai ne šiaip viešbutis, tai karališka ramybės tvirtovė. Aš čia – kaip atskirame pasaulyje. Niekur neskubu, viskas tarsi sustoję – tai tikra prabanga“, – džiaugėsi Leo.
Bet sėdėjimas vienoje vietoje – ne Leo pašaukimas. Jam visada norisi iššūkių ir naujų patirčių, tad pasimėgavęs viešbučio teikiamais privalumais jis patraukė vandens pramogų – pirmą kartą gyvenimą išbandė vejasparnį, tada jo laukė ekstremalus pasiplaukiojimas „Jet Car“.
„Va čia tai gyvenimas. Tas skriejimas virš bangų! Greitis, adrenalinas – būtent taip ir turi gyventi turtuolis“, – dalinosi laimingasis keliautojas.
Neatrasti skoniai
Ir kaip gi be karališkų skonių šventės? Leonardo Izmire laukė tikras gurmano kelias: prabangi vyno degustacija prestižinėje Urlos vyninėje, alyvuogių aliejaus pasaulio pažinimas, o vakarą užbaigė tikra gastronomijos puota – degustacinė vakarienė restorane „Teruar Urla“, kuris yra įvertintas „Michelin“ žvaigžde. Čia kiekvienas patiekalas – kaip meno kūrinys, o garsusis šefas Osman Serdaroğlu turtuolį nustebino ne tik skoniais, bet ir tobula estetika.
„Jaudinausi, kaip prieš premjerą. Iš tiesų, „Michelin“ žvaigždėmis įvertinti restoranai yra apipinti įvairiausių mitų. Dažnas galvoja, kad ne bet kas gali ten patekti – ar dėl per aukštų kainų, ar reikia apsirengti taip, kad atrodytum tarsi milijonierius. Bet viskas kur kas paprasčiau“, – su šypsena pasakojo L. Pobedonoscevas, atvykęs į restoraną, kur jo laukė išskirtinė 17 patiekalų degustacinė vakarienė su priderintu vynu.
Tai – pirmas gyvenime L. Pobedonoscebo apsilankymas „Michelin“ žvaigžde įvertiname restorane ir kaip teigė pats aktorius, šią patirtį jis atsimins ilgai.
„Vakarienė šiame restorane – ne šiaip paskanavimas. Tai patirtis, virtusi kelione per šį kraštą ir skonio subtilybes. Kiekvienas patiekalas lėkštėje atrodo lyg paveikslas – tarsi šefas būtų tapytojas“, – įspūdžiais dalinosi Leo, savo belimitę myTU kortelę po vakarienės patuštinęs beveik 200 eurų.
O kol Leonardas skriejo prabangos debesyse, A. Bružas, šįkart atsidūręs bėdžiaus rolėje, žengė visai kitais keliais. Jo kortelėje – vos 100 eurų, bet širdyje – smalsumas ir noras pažinti tikrąjį Izmirą.
Bružas pasinėrė į istorijos gelmes – lankė senovės Smirnos Agorą, tyrinėjo Češmės pilį, klaidžiojo senamiesčio labirintais ir apsilankė Izmiro kultūros ir meno fabrike, kuriame senoviniai artefaktai dera su šiuolaikinėmis instaliacijomis.
Prabangos jis neturėjo, bet skonio – tikrai nepritrūko. Bružas ragavo vietinių skanėstų gatvės užeigose, taip pat leidosi į nostalgišką pasivaikščiojimą po Karataš kvartalą, kur kažkada vaikščiojo garsusis dainininkas Dario Moreno.
Aplankę spalvingiausius Izmiro regiono kampelius, laidos vedėjai dalinasi rekomendacijomis, ką verta patirti neribotą biudžetą turintiems keliautojams ir ką išbandyti tiems, kurie atostogauja taupiai:
„Gaia By The Sea“ – tai ne tik viešbutis. Tai ramybės kapsulė pačioje Egėjo pakrantėje, kur kiekviena detalė sukurta taip, kad būtų pamiršta, kuri šiandien savaitės diena. Interjeras – minimalistinis, bet šiltas: natūralios medžiagos, rankų darbo baldai, švelnių tonų tekstilė.
Daug šviesos, oro ir nė vienos nereikalingos detalės. Viešbutis turi tik keletą kambarių, todėl kiekvienas svečias čia jaučiasi išskirtinis. Ekologijos principus puoselėjantis ir skirtas žmonėms, kurie vertina ne kvadratūrą, o atmosferą ir kokybę. Tikras boutique stiliaus perlas – kaip tik toks, kokio reikia norint pabėgti nuo didelio gyvenimo tempo. Už naktį čia Leonardas paklojo 400 eurų, tačiau turint belimitę myTU kortelę, dėl išlaidų šioje kelionėje jam visai neteko sukti galvos.
Kai kišenėje švilpauja vėjai, o vis tiek reikia stogo virš galvos – „Rebetiko“ viešbutis tampa ne tik prieinamu, bet ir jaukiu sprendimu. Šis viešbutis Alačatyje, įsikūręs vos už 400 metrų nuo gyvos Hacı Memiş gatvės, garsėjančios savo barais ir restoranais, siūlo įvairius kambarius, įskaitant šeimyninius, su privačiais vonios kambariais, oro kondicionieriais, balkonais bei vaizdu į sodą arba sezoninį lauko baseiną.
Kiekviename kambaryje svečiai randa nemokamus higienos reikmenis, dušą, elektrinį virdulį ir belaidį internetą. Po dienos tyrinėjimų galima atsipalaiduoti sode, terasoje arba pasimėgauti gaivinančiu baseinu. Viešbutyje taip pat veikia baras, poilsio zona bei lauko valgomoji erdvė, o už papildomą mokestį siūlomos patogios pervežimo paslaugos. Tai puiki vieta ieškantiems ramybės netoli Alačaty centro, tačiau šalia vietinių pramogų ir kultūros.
„Tai geriau nei galima įsivaizduoti. Kambarys tikrai liuksiškas, o ir kainavo tik 35 eurus“, – stebėjosi laidos varguolis A. Bružas.
Češmė – viena gražiausių ir svarbiausių Egėjo regiono pakrantės vietų Turkijoje. Šis uostamiestis ir kurortas garsėja ne tik nuostabiais smėlėtais paplūdimiais, bet ir turtinga istorija bei kultūra. Češmė svarbi jau nuo senovės laikų – čia stovi garsi Osmanų tvirtovė, pastatyta 1508 m. sultono Bajazido II valdymo metu, kuri saugojo miestą nuo piratų ir Venecijos laivyno atakų.
Be istorijos, Češmė traukia gamtos mylėtojus. Ilgi, švarūs paplūdimiai, kvapą gniaužiantys saulėlydžiai ir gaivus jūros vėjas sukuria puikias sąlygas poilsiui ir vandens sportui. Regionas garsėja vėjo malūnais, kurie tapo simboliu ir mėgstamu fotografijos objektu. Češmės apylinkėse gausu alyvmedžių giraičių ir vynuogynų, todėl vietinė virtuvė pasižymi aukštos kokybės produktais – šviežiomis jūros gėrybėmis, alyvuogių aliejumi ir vynu.
Češmės pilis – įspūdinga Osmanų laikų tvirtovė, pastatyta 1508 m. sultono Bajazido II iniciatyva, siekiant apsaugoti Egėjo pakrantės uostą nuo Venecijos ir piratų atakų. Stačiakampio plano pilį sudaro šeši bokštai, grioviai ir erdvus vidinis kiemas su mečete, cisternomis bei ginklų saugyklomis. Per istoriją ji buvo liudininkė kelių svarbių karinių konfliktų, tarp jų 1770 m.
Češmės mūšio, kai Rusijos laivynas bombardavo Osmanų flotilę. Šiandien pilis veikia kaip archeologijos muziejus, kuriame eksponuojami radiniai iš netoliese esančių Erythrai kasinėjimų, atskleidžiantys šio regiono turtingą praeitį. „Dabar čia veikia archeologijos muziejus. Viduje galima pamatyti senovines amforas, keramiką, monetas. O vaizdas nuo pilies – kvapą gniaužiantis: Egėjo jūra, raudoni stogai, palmės ir tas nepaaiškinamas jausmas, kai į praeitį žiūri su šypsena ir susidomėjimu“, - sakė laidos varguolis Bružas.
„Sun Surf“ mokykla, Alačati, Izmiras. Turėdamas belimitę myTU kortelę ir neribotą pramogų apetitą, Leonardas nerti į vandens nuotykius galėjo be jokių stabdžių. Viena įspūdingiausių patirčių – vėjasparnio pramoga tiesiai ant bangų. Greitis, purslai, vėjas veide – viskas tarsi iš ekstremalaus kino scenarijaus. Tačiau net ir turtuolio realybėje ne viskas vyksta sklandžiai. „Prisipažįstu, nelabai pavyko... Palieku kitam kartui, gal bus geriau“, – su šypsena kalbėjo Leo.
Izmiro kultūros ir meno fabrikas, Izmiras. Tai vieta, kur pramonės erdvės virto gyvu kultūros organizmu. Čia galima rasti šiuolaikinio meno instaliacijas, XX a. dizaino objektus, fotografijos parodas, tapybos sales ir skulptūrų galerijas. Muziejuje veikia kino salė, koncertų erdvės, bibliotekos skaitykla, dizaino krautuvėlė ir kavinė su terasa. Tai ne tik muziejus, bet ir gyva erdvė, kurioje nuolat vyksta parodų atidarymai, diskusijos ir menininkų rezidencijos.
Češmės vandens sporto centras, Češmė, Izmiras. Dar viena ekstremali pramoga, kurios Izmire nepraleido Leonardas – žaibiškas pasivažinėjimas „Jet Car“. Ne šiaip pasiplaukiojimas, o tikra vandens greičio dozė, kurią turtuolis pasitiko su plačia šypsena. Vandens transporto išbandymai Leonardui tapo tikru malonumu – kuo greičiau, tuo geriau. Adrenalinas čia ne pažadas, o garantuotas faktas. „Ši mašina atrodo kaip dekoracija, bet tuoj pamatysite, kaip skriesiu virš bangų,“ – prieš startą su šypsena sakė turtuolis.
Antikinio miesto Smyrna Agora – tai vieta, kur prasidėjo šiuolaikinio Izmiro istorija. Pirmieji gyventojai čia apsigyveno prieš tris tūkstantmečius, tačiau tikras klestėjimas atėjo su graikų laikais. Legenda byloja, kad Aleksandras Didysis sapne gavo nurodymą perkelti miestą ant Pagos kalvos – taip gimė naujoji Smyrna, netoli dabartinės Agoros. Iki šiol čia išliko senovinės kolonos, arkos ir požeminiai kanalai, liudijantys apie miesto didybę.
Po žemės drebėjimo 178 m. mūsų eros Romos imperatorius Markas Aurelijus Agorą atstatė ir dedikavo savo žmonai Faustinai – jos vardu pavadinti monumentalūs vartai. Didžiulė bazilika, požeminės galerijos su sandėliais, seniausia žinoma kryžiažodžio forma bei pažangūs vandens kanalai, veikiantys net po 2000 metų, atspindi unikalų senovės miesto gyvenimą.
Šioje vietoje skirtingų religijų simboliai liudija kultūrų ir tikėjimų įvairovę, o Agora tebėra gyvas istorijos liudytojas Izmiro širdyje.
Urlos regionas
Urla vyninė, Urla, Izmiras. Urla regionas – tikras atradimas vyno gurmanams. Čia įsikūrusi „Urla Şarapçılık“ – viena moderniausių vyninių Turkijoje, valdanti net 58 ha vynuogynų. Čia auginamos tiek tarptautinės, tiek vietinės vynuogės, tarp jų ir beveik išnykusi Urla Karası, naudojama išskirtinių vynų gamyboje.
Degustacijų metu pristatomi tokie hitai kaip „Urla Nexus“, „Urla Tempus“ ar „Urla Hypnose“, o viskas vyksta stilingoje erdvėje, kur vyno gamyboje naudojama gravitacinė technologija. „Degustacijos metu paragavau penkių skirtingų vynų – nuo lengvų, gaivių baltųjų iki sodrių, prieskoniškų raudonųjų. Kai kurie – vaisiški, su uogų ar slyvų natomis. Kiti – brandesni, su vanilės, šokolado ar net odos užuominomis“, – ragaudamas pasakojo Leonardas.
Senovinis Klazomenai miestas, Urla, Izmiras. Klazomenai – tai vienas iš senovės Jonijos miestų, įsikūręs šalia dabartinės Urla pakrantės, Izmiro regione. Šis miestas buvo svarbus kultūros, prekybos ir meno centras nuo VII a. pr. Kr. iki Romos laikų. Klazomenai garsėjo kaip vienas iš ankstyvųjų alyvuogių aliejaus gamybos centrų – čia buvo sukurtos ir tobulintos alyvuogių presavimo technologijos, kurios turėjo didelį poveikį Viduržemio jūros regiono ekonomikai.
Archeologiniuose kasinėjimuose rasta senovinių alyvuogių aliejaus spaudimo įrenginių liekanų. Miesto teritorijoje buvo įsikūrusios didelės gyvenvietės, viešosios erdvės, šventyklos, teatrų liekanos ir uostas, kuris padėjo palaikyti aktyvius prekybinius ryšius su kitais Jonijos ir Viduržemio jūros regiono miestais. Klazomenai buvo žinomi ir dėl savo meno bei filosofijos tradicijų – čia gyveno žymūs senovės mąstytojai ir menininkai, prisidėję prie graikų kultūros vystymosi.
Köstem alyvuogių aliejaus muziejus, įsikūręs Urlos miestelyje netoli Izmiro, yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių alyvuogių aliejaus muziejų pasaulyje. Įkurtas 2017 m. kaip privati ortopedo doc. dr. Levento Köstem ir jo žmonos Güler iniciatyva, muziejus siekia ne tik išsaugoti alyvuogių aliejaus gamybos paveldą, bet ir tapti edukaciniu centru, jungiančiu alyvuogių, meno, kultūros bei istorijos pasaulius. 20 000 m² teritorijoje, iš kurių daugiau nei 5 000 m² užima ekspozicijos, yra pristatomos įvairios aliejaus spaudimo technologijos – nuo senovinių presų iki modernių centrifugų, sabuno gamybos įrenginių ir net VI a. pr. Kr. datuojamos Klazomenų spaudyklos rekonstrukcija.
Muziejuje veikia dirbtuvės, kur lankytojai gali išbandyti tradicinius amatus, laboratorija, skirta aliejaus kokybės tyrimams, o lauko erdvėse – arboretumas su įvairiomis alyvmedžių rūšimis iš Egėjo ir Anatolijos regionų. Visa tai leidžia pamatyti, kaip daugiau nei 6000 metų Turkijoje gyvuojantis alyvuogių kultas išlieka gyvas – ne tik kaip maistas, bet ir kaip kultūrinė, gydomoji, religinė ir estetinė vertybė.
Izmiro istorinis keltuvas „Tarihi Asansör“, pastatytas 1907 m. Karatašo rajone, jungia žemutiniame pakrantės lygyje esančią Mithatpaşa gatvę su Halil Rıfat Paşa gatve ant kalvos, kurią skiria 58 metrų aukščio uola. Pastatyti keltuvą sumanė žydų kilmės verslininkas Nesim Levi Bayraklıoğlu, kad gyventojams nereikėtų lipti 155 laipteliais ar rinktis ilgą aplinkelį.
Liftas, pagamintas iš Marselyje pagamintų plytų, išsiskiria eklektiniu stiliumi, derinančiu Osmanų ir Europos architektūros elementus. Iš viršutinės terasos atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Izmiro įlanką. Nuo 1985 m. liftas veikia elektriniu mechanizmu. „Tarihi Asansör“ – svarbi Izmiro kultūros dalis, šiandien populiari turistų lankoma vieta su restoranu ir kavinėle, kur galima mėgautis panoraminiais Egėjo jūros vaizdais.
Dario Moreno gatvė – šurmulingas ir gyvybingas kampelis tiesiai priešais „Tarihi Asansör“. Pavadinta garsiojo turkų bei žydų kilmės dainininko Dario Moreno, kuris čia gyveno 1940-aisiais, vardu. Šioje gatvėje gausu jaukių kavinių, restoranų ir parduotuvių, kurios kuria ypatingą, autentišką atmosferą ir kviečia pasimėgauti Izmiro kultūros bei skoniais. „Dario Moreno gatvė – trumpa, spalvota, ir tokia, kurioje kažkaip norisi ilgiau stabtelėti“, - mintimis dalinosi Bružas.
„Before Sunset Beach Club“ – vienas prestižiškiausių paplūdimio klubų Izmiro regione, įsikūręs tiesiai prie jūros Alačatyje. Čia susitinka stiliaus mėgėjai, vertinantys kokybišką muziką, modernią Viduržemio jūros virtuvę ir prabangius kokteilius. Klubas žinomas dėl energingų dienos vakarėlių, patogių saulės gultų su nuostabiu vaizdu į Egėjo jūrą ir išskirtinės atmosferos – tai vieta, kur poilsis tampa tikru gyvenimo malonumu.
„Teruar Urla“ – tai „Michelin“ žvaigždę turintis restoranas pietinėje Urlos dalyje, apsuptas vynuogynų ir alyvmedžių. Minimalistinis akmeninis pastatas ir rami atmosfera puikiai dera su šefo Osman Serdaroglu filosofija – viskas iš čia ir dabar: vietiniai produktai, sezoninės daržovės, laukinės žolės, net duona kepama vietoje. Tai ne tik restoranas, o tikra skonio laboratorija, kur kiekvienas patiekalas – kaip pasakojimas apie šį ypatingą kraštą.
17 patiekalų degustacinis meniu stebina savo kūrybingumu ir estetika: nuo lengvų, žaismingų užkandžių, dekoruotų žiedlapiais, iki sodrių tekstūrų ir nepatirtų skonių. „Kiekvieno patiekalo skonis neapsakomas jokiais žodžiais. Čia niekas neblizga be priežasties. Skonis visada ateina pirmas. Aplinka – tyli, estetiška, kiekviena detalė apgalvota. Net šviesa nukreipta tik į tai, kas svarbiausia – lėkštę“, – žavėjosi laidos turtuolis L. Pobedonoscevas.
Kelionių šou „Metam monetą“ – sekmadieniais, 19:30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
