2007 m. sukako 150 metų nuo didžiausios ir garsiausios XIX a. geografinės kelionės buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje – grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos Neries upe. Leidykla „Mintis“ skaitytojams siūlo susipažinti su grafo kelionės dienoraščiu „Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu“. Po autoriaus mirties išleistas veikalas priklauso Europos mokslo istorijos aukso fondui.
Pažymėdama šią reikšmingą sukaktį, koordinacinė taryba minėtos grafo Konstantino Tiškevičiaus kelionės 150 metų sukakčiai paminėti inicijavo tarptautinę ekspediciją Nerimi, kurioje buvo atkartoti grafo keliai. Šios ekspedicijos užrašai sugulė į Vykinto Vaitkevičiaus knygą „Neris. 2007 metų ekspedicija“. Šiais metais yra išleista trečioji 2007 m. ekspedicijos knyga, skirta įdomiausiai daliai, – Neries ruožui tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilniuje į Nerį knygos autorius žvelgia istorijos požiūriu, pasakoja apie miesto žvejus ir upeivius, kurie neatsiejami nuo prekybos, istorinio Neries laivyno ir Lukiškių prieplaukos istorijos. Atsisveikinę su Vilniumi mokslininkai pateko į didmiesčio pašonėje esančių kaimų ir kolektyvinių sodų aplinką. Dar XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje daugelyje Vilniaus krašto vietovių lietuvių kalbą pakeitė paprastoji. Įkandin jos pIito lenkų kalba. Su katalikiška tapatybe, vilnietiška lenkų kalbos atmaina susijusi daugumos vietos gyventojų lenkiška savimonė. Pirmą kartą lietuvių kalba suskambo Paneriuose prie Vievio.
Kino mėgėjus pradžiugins pirmą kartą lietuvių kalba išleista Bela Balazso knyga „Regimas žmogus, arba kino kultūra – tai vengrų kilmės kino kritiko, estetiko, rašytojo ir poeto knyga, laikoma vienu iš klasikinės kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities teorija, nei diskusijos.
Kita knyga, būtina kiekvieno lietuvio lentynoje, tai veikalas „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“. Didžiąją dalį medžiagos apie kalendorines šventes Jonas Balys kopijavo iš Lietuvių tautosakos archyvo, bijodamas, kad pastarasis gali būti sunaikintas sovietinės valdžios, taip pat tautosakos žinias rinko ir pats važinėdamas po kraštą. Šį leidinį galima vadinti savotiška mūsų papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, ypač aktualia šiandien, kai nemaža dalis lietuvių gyvena užsienyje, o Lietuvos jaunimas nesunkiai pasiduoda vakarietiškoms šventėms ir papročiams.
Leidykla „Mintis“ savo skaitytojams pažada ir toliau siūlyti tik aukštos kokybės ir išliekamąją vertę turinčius leidinius.
