Naminiai gyvūnai namuose vaikams suteikia daug džiaugsmo. Jie gali būti nuostabūs bičiuliai ir žaidimų draugai. Be to, naminiai gyvūnai – puikūs mokytojai. Rūpindamasis jais mažylis ugdysis atsakomybę ir pareigos jausmą.
Psichologai nustatė, kad turinčio gyvūnėlį vaiko savo vertės suvokimas šokteli, mylimas augintinis jam padeda nusiraminti ir nebyliai paguodžia jei mažylio gyvenime viskas klostosi ne taip gerai, kaip norėtųsi.
Ir vis dėlto kartais naminiai augintiniai gali kelti grėsmę vaiko ir kitų namiškių sveikatai. Todėl ypač svarbu pasirinkti tok gyvūną, kuris neapsunkins jūsų namų mikroklimato. O toks pasirinkimas labai individualus.
Galvojate įsigyti gyvūną?
Nors augintinis paprastai į namus atneša džiaugsmo, nei rūpesčių, vis dėlto naujas gyventojas jūsų šeimoje – tai ir naujos problemos, kurias reikėtų apsvarstyti dar prieš įsigyjant gyvūną.
Pagalvokite, kas iš šeimos narių bus atsakingas už kasdienę gyvūno priežiūrą (maitinimą, guolio ar aplinkos valymą, gydymą ir pan.).
Ar turite pakankamai pajamų gyvūnėliui laikyti? Jam reikės specialaus maisto, ligos atveju – gydymo, įrengtos aplinkos (guolio, narvelio, akvariumo), galbūt dresavimo pamokų.
Kokia gyvūno gyvenimo trukmė? Jei jį perkate vaikų džiaugsmui – kas juo rūpinsis, kai vaikai paliks namus, dabartiniai paaugliai taps studentais, galbūt išvyks gyventi į kitą miestą?
Kokie su šio gyvūno laikymu susiję įstatymai? Galbūt jam būtina registracija, yra parengtas specialus skiepų planas ir pan.? Ar esate pasirengę tvarkyti visus dokumentus?
Ar turite namuose pakankamai vietos, kad gyvūnas galėtų žaisti ir judėti?
Kas rūpinsis gyvūnu kai jūs išvyksite ilgesniam laikui, pavyzdžiui, per atostogas?
Ar surinkote daug žinių apie trokštamo gyvūno charakterio ir priežiūros ypatumus? Ar jie atitinka jūsų šeimos gyvenimo stilių?
Ir taikūs gyvūnai gali pakenkti...
Astma ir alergijos
Gyvūnų plaukai, seilės ir odos pleiskanos – vieni populiariausių alergenų. Ypač dažnai įvairias alergijas sukelia katės, tačiau neretai ligos paūmėjimo kaltininkais tampa ir šunys, jūrų kiaulytės, triušiai, pelės bei žiurkėnai.
Ar įmanoma imtis kokių nors saugumo priemonių? Taip!
· Laikykite astmą sukeliančius gyvūnus lauke ar visiškai atskirose patalpose. Jei gyvenate erdviame name, tai įmanoma;
· Jei galite, rinkitės bekailius gyvūnus. Pavyzdžiui, driežus ar žuvytes;
· Jei jūsų vaikas serga alergija, prieš įsigydami naminį gyvūną pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ar alergologu.
Katės ir toksoplazmozė
Į žmogaus organizmą patekus net ir menkiausioms kačių išmatų dalelėms, galima užsikrėsti toksoplazmoze. Paprastai ši liga neturi ryškesnių simptomų ir yra nepavojinga, išskyrus tuos atvejus, kai užsikrečia nėščia moteris. Nėštumo metu persirgta toksoplazmozė gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Ko gali imtis toksoplazmoze dar nepersirgusi nėščioji (kartą persirgus šia liga imunitetas įgyjamas visam gyvenimui), kurios namuose gyvena katė?
· Nėštumo metu geriau vengti kontakto su katėmis ir ypač jų išmatomis;
· Jei tenka valyti katės kraiką, geriau šį darbą patiėkti kuriam nors kitam šeimos nariui;
· Jei šio darbo neįmanoma patikėti niekam kitam, valant būtina užsimauti gumines pirštines;
· Guminės pirštinės būtinos ir dirbant sodo darbus, net jei nelaikote katės – ligos sukėlėjų gali būti žemėse.
Atsargiai – kanda!
Glostyti mažą šuniuką tikrai malonu. Bet ne paslaptis – net ir mažiausias šuniukas žaisdamas, suerzintas ar supykęs gali įkąsti. Ne tik svetimiems.
Vaiko amžiaus tarpsnis, kai labiausiai tikėtini šuns įkandimai – 1-4 metai. Be abejo, tokia rizika išlieka visą gyvenimą, bet nustatyta, kad būtent šio amžiaus mažyliams įkandama dažniausiai. Ne tik todėl, kad tokie vaikai dar maži ir nemoka apsiginti, bet labiau todėl, kad jie dar nežino, kaip elgtis su šunimi. Pavyzdžiui, gali atimti iš jo maistą ar skaudžiai užgauti patys to nė nesuvokdami.
Beje, dažniausiai vaikams įkanda ne grėsmingai nusiteikęs svetimas šuo, o vaiko šeimos globojamas, puikiai pažįstamas keturkojis augintinis.
Katės turi nagus...
Užuot pirkę įkąsti galintį šuniuką, nusprendėte įsigyti taikų ir ramų kačiuką? Gal ir išmintingai pasirinkote, nors... šis gyvūnas taip pat moka parodyti nagučius.
Įdrėskus katei didžiausią pavojų sveikatai kelia infekcijos rizika. Jei mikrobai nuo blusų ir išmatų, esančių ant katės kailio, pateks ant įdrėskimo – kyla pavojus susirgti vadinamąja katės įdrėskimo liga. Infekcijai išplitus po organizmą padidėja limfmazgiai, gali prasidėti vėmimas, atsiranda sąnarių, galvos skausmai. Neretai šios ligos gydymui prireikia antibiotikų.
Paukščiai
Net ir ramūs, neagresyvūs naminiai paukščiai taip pat gali kelti pavojų šeimos narių sveikatai. Pavyzdžiui, sukelti psitakozę, kitaip dar vadinamą papūglige,. Liga pasireiškia karščiavimu, apetito praradimu, galvos skausmais, kosuliu ir kitais į gripą panašiais simptomais. Negydoma ši liga gali tęstis keletą savaičių ir sukelti rimtų komplikacijų.
Nors dažniausiai ją perduoda papūgos, susargdinti gali ir kiti paukščiai. Šia liga dažniausiai užsikrečiama įkvėpus sudžiūvusių paukščių išmatų dalelių, bet pasitaiko atvejų, kai simptomai pasireiškia po paukščio įkirtimo.
Psitakozė taip pat gydoma antibiotikais.
