Pasak moterų teisių šalininkės Mint Ely, nuo penkerių metų mergaitės priverstinai tukinamos, ir ši tradicija vadinama Leblouch. Mauritanijoje moters kūno apimtys rodo, kokią padėtį ji užima visuomenėje ir „vyro širdyje“, o į liesas merginas žvelgiama kaip į žemesnio rango. Mergaitės verčiamos valgyti per prievartą, net jeigu tai sukeltų pykinimą. Per dieną joms privaloma suvartoti 16 tūkst. kalorijų, jos verčiamos valgyti dideles porcijas sorų grūdų su sviestu bei gerti kupranugario ar ožkų pieną.
Šis procesas paprastai vykdomas per atostogas arba lietingus sezonus, kuomet gyvuliai duoda daug pieno. Jei mergaitės nesuvalgo tiek, kiek reikalaujama, naudojami ir kankinimo metodai, tokie kaip mušimas rykštėmis. Procesas laikomas sėkmingu, kai 12 metų sulaukusi mergaitė sveria apie 80kg. „Jeigu ji vemia, turi tai ir išgerti, – sako vaikų teisių atstovė Fatima M’baye. – 15-os metų sulaukusi mergaitė, paprastai, atrodo kaip 30-ies metų moteris.“
Kad ir kaip keistai tai atrodytų, Leblouh praktika yra senovės tradicija Mauritanijoje, datuojama nuo ikikolonijinių laikų. Turtingos moterys namų ūkyje nieko neveikdavo, tik virdavo arbatą ir didžiąją dalį laiko praleisdavo namuose. Visus juodus darbus už jas atlikdavo pasamdyti vergai. Kuo turtingesnis vyras, tuo mažiau darbų tenka jo žmonai. Nenuostabu, kad iš gero gyvenimo jos tapdavo storos ir nutukusios. Nutįsę riebalai buvo laikomi moters brangenybėmis.
Jaunoji karta šiandien skeptiškai vertina šią praktiką ir šiuo metu yra daroma viskas, kad ji būtų uždrausta. Dėl šios prievartinės praktikos moterys sirgdavo hipertenzija, širdies ligomis bei kovodavo su padidėjusiu kraujospūdžiu.
Nors vidutinės klasės Mauritanijos gyventojai jau nebesilaiko šio papročio, tačiau Leblouh vis dar paplitęs kaimo regionuose. „Šiandien mergaitės žiūri televiziją, jos mato seksualias, lieknas aktores, šokėjas ir atlikėjas. Mergaitės sportuoja ir niekas nenori jų tukinti“ – teigia politologas Mohamed el-Mounir. Su tuo sutinka ir sveikatos bei vystymosi konsultantė Mounina Mint Abdellah, kuri pati savo kailiu patyrė šią praktiką.
„Kai 1980-aisiais metais baigiau mokyklą, tuo metu man buvo nesuvokiama, kad galima studijuoti kažkur užsienyje. Bet dabar, praėjus keliems dešimtmečiams, mano dukra studijuoja magistrantūrą Prancūzijoje. Priverstinis tukinimas jau išėjo iš mados tarp didžiosios dalies Mauritanijos gyventojų“, – sako ji.
