• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas už ką atsakingas?

 „Imu galvoti, kad geriau būčiau neturėjusi šeimos. Kažkodėl ant manęs vienos sukraunamos visos artimųjų problemos. Vyrui nesisekė verslas, tad man teko jį gelbėti, anyta sirgo – mano reikalas, giminaičiai nuolat man suneša savas problemas... O kaipgi mano gyvenimas?“ – karčiai klausė 64-erių Algimanta iš Klaipėdos r.

REKLAMA
REKLAMA

Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Jūsų bėdos, Algimanta, būdingos daugumai motiniškų moterų, kurios, nuolat besirūpindamos kitais, jaučiasi praradusios savo pačių gyvenimus. Puiku, jei toks rūpinimasis teikia pasitenkinimą, jei tame matoma gyvenimo prasmė. Tačiau jei jaučiatės tarsi apvogta, nuskriausta, derėtų pasiaiškinti, kur šuo pakastas.

REKLAMA

Moterys meilę ir šeiminius ryšius neretai supranta kaip nuolatinės pagalbos, palaikymo, globos teikimą, nors šis neretai būna vienpusis. Jos įsitikinusios, kad turi padėti kitiems, mano, kad yra atsakingos už artimųjų likimus ir dažnai veržiasi padėti net neprašomos. O vyrai šiuose reikaluose paprastai išlaiko pusiausvyrą. Jie mano, kad kiekvienas suaugęs žmogus yra atsakingas už save, kad giminaičių problemos – ne jų reikalas, o jei žmona pasišauna jas spręsti, nė negalvoja jai padėti. Jie padeda tik penktąkart paprašyti, ir tik tada, kai tiksliai žino, kaip tai padaryti. Manyčiau, kad tai – visgi sveikesnis požiūris. O moterys neretai painiojasi spręsdamos, kas už ką yra atsakingas, ir akivaizdų dalyką apverčia aukštyn kojomis.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl jos puola prie svetimos naštos? To mokoma šeimoje. Tradiciškai čia būdavo taikomi skirtingi auklėjimo standartai berniukams ir mergaitėms. Ir šiandien taip būna. Dailioji lytis būdavo spaudžiama palikti savo dalią kitų valiai: už ko jai ištekėti, sprendė tėvai, kiek vaikų jai turėti, lėmė vyras ir Dievas, kuo ji rengėsi ir ką valgė, priklausė nuo vyro finansinių gebėjimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turbūt, Algimanta, iš jūsų dar vaikystėje buvo atimta teisė jaustis atsakinga už save ir primesta atsakomybė už kitus. O gal užaugote šeimoje, kurioje santykiai buvo taip susilydę, kad „tu“ ar „aš“ buvo sunkai atskiriama nuo „mes“, o atsakomybe žongliruojama tarsi teniso kamuoliuku? Visa tai iškreipia supratimą to, kas yra „tavo“, „mano“, „mūsų“.

REKLAMA

„Tai tu pavertei mano gyvenimą pragaru!“ – šaukia girtuokliui vyrui žmona. „Per tave aš neištekėjau“, – prikaišioja duktė savo motinai. „Tačiau leiskite paklausti, ką šios moterys veikė tuo metu, kai kiti jas žlugdė, ardė jų gyvenimus, trukdė joms siekti savo tikslų? Žmona dangstė vyro pravaikštas ir finansuodavo pagirias. Dukra sėdėjo prie mamos sijono, kad šiai būtų saugu ir ramu.

REKLAMA

Jei moteris išsižada atsakomybės dėl savo likimo ir siekia kontroliuoti kitus, vėliau jai neišvengiamai tenka ieškoti kaltų dėl nenusisekusio gyvenimo. Tai – vis dar dažna moteriška „liga“, nuo kurios ne taip lengva pasveikti, bet mėginti derėtų. Galbūt, Algimanta, sveikdama būsite pavadinta nerūpestinga močiute, prasta žmona, galbūt artimieji spaus jus grįžti prie seno. Tačiau visi tie nemalonumai nublanksta prieš palengvėjimą, kurį patirsite nusimetusi svetimą naštą, prieš jausmą, kad pagaliau laikai savo gyvenimo vadžias savo rankose.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų