Jau seniai žinoma, kad sporto privalumų – itin daug. Tai ne tik imuniteto stiprinimas, bet ir prevencija nuo skausmų, streso mažinimas, taip pat ir emocinės būklės gerinimas.
Pati J. Leonavičiūtė neslepia turinti savo kasdienę rutiną:
„Kasdien būna pratempimo pratimai – sąnariai, klubo, pečių zona. Kad žmogaus kūnas funkcionuotų, kaip reikia. Dirbant su žmonėmis man kone kasdien reikia pasidaryti apšilimą, tai net savarankiškai nereikia sportuoti.
Kasdien, atrodo, net kūnas prašo prasijudinti.“
Svarbi emocinė būklė
Žinoma trenerė sportą dažnai sieja ir su vidine, emocine žmogaus būkle. Ji neslepia, kad geros emocinės būsenos žmogus gali daug daugiau pasiekti sporte ir turėti daug geresnę fizinę formą.
„Labai matosi. Nes žmogaus vidinė būsena labai dažnai pasimato ir jo išorėje. Jei emocinė būklė yra prasta, jei savivertė maža, tai žmogus net ir kasdien gali sportuoti, gerinti savo laikyseną, stiprinti pečių juostą, nugarą, bet jei jis prastai jaučiasi viduje, tas labai matosi ir ant fizinio kūno.
Pagrindas yra ne tik fizinį kūną stiprinti, bet ir gerinti savo vidinę būklę, priimti save tokį, koks tu esi, neieškoti patvirtinimo iš kito žmogaus, kad esame geras vyras/žmona. Labai svarbu tai suvokti.
O sportas yra pagrindas iki gyvenimo galo, kad išlaikytume fizines funkcijas. Vidinė ir išorinė būsenos yra vienos monetos dvi pusės. Nes jei žmogus gyvena nuolatiniame strese, įtampoje, bet kasdien sportuoja, tikrai nebus balanso. O balansas būtinas“, – teigia pašnekovė.
Dabar gan populiari joga bei įvairios meditacijos – ne Jolantai. Visgi moteris tikina turinti savų terapijos formų – vaikščiojimas gamtoje, plaukiojimas ir įvairios kitos aktyvios veiklos.
„Mėgstu pasivaikščioti miške. Man taip pat labai gera terapija yra įlįsti į vandenį. Kad ir trumpam, kad ir pusę minutės, tai perkrauna žmogaus energetinį lauką, nusiima tai, ko nelieka, būnu tik aš. Ne kartą man vanduo parodė, koks jis yra gėris. Juk tai – gyvybinė energija. Kasdien ant mūsų nusėda dalis jų energijos, perimame jų emocinės būklės, jų vidinių problemų.
O vanduo visa tai nuplauna ir lieki su savuoju aš. Tas trumpalaikis stresas nuo vandens padeda išvalyti organizmą ir atgaivinti ląsteles. Vanduo labai išbalansuoja nuo emocinio rato – jei yra kažkoks stresas, įtampa, vanduo išvaduoja, perkrauna. Bet kiekvieną žmogų atpalaiduoja vis kiti dalykai. Pavyzdžiui, man niekada neprilipo meditacijos, kurios padeda kai kuriems žmonėms“, – šypteli ji.
Jolanta teigia, kad taip pat labai mėgsta gamtoje važinėti dviračiu – ši veikla jai leidžia pailsėti emociškai.
„Gamtoje labai stipri energija. Ypač kai grįžau iš Peru, pas mane labai suaktyvėjo gamtos energinis pojūtis. Labai pradėjau jausti, kad viskas yra gyva ir kad tu esi to dalis. Visada, kai man būdavo prastesnė nuotaika, sunkesnis periodas ar tiesiog reikėdavo atokiau nuo visų paverkti, važiuodavau į mišką atsistatyti. Ten nuvažiuoju, pasikraunu gyvybinės energijos ir vėl grįžtu atgal“, – sako trenerė.
Sąskaitoje – daugybė kelionių
Socialiniuose tinkluose J. Leonavičiūtė neretai rodo įvairiausius vaizdus iš įvairių pasaulio kampelių. Labiausiai jos pamėgti šiltieji kraštai – Karibų regionas arba pietryčių Azija.
„Kiekviena valstybė savaip įspūdinga ir įdomi, bet stengiuosi vis keliauti į skirtingas vietas, kadangi neaplankytų dar nemažai. Labai norėčiau į Kosta Riką, Filipinus, Malaiziją, Madagaskarą, Balį, Kolumbiją ir daug kitų. Kai aplankysiu tas valstybes, kurios mano sąrašų viršūnėje, tada gal ir grįšiu į ankstesnes. Be abejo, į Peru dar tikrai sugrįšiu, nes turiu dar porą vietų, kuriose ten nebuvau. Labiausiai man nesinori keliauti Europoje, išskyrus tik Italiją. Bet smagiausia man keliauti į kitą pasaulio galą, kur gyvenimas yra visiškai kitoks.
Tiesa, labai didelį įspūdį man paliko Seišelių salos, ten vis noriu sugrįžti. Kai esi tame grožyje, labai gali atsisukti į save“, – atvirauja moteris.
Ne paslaptis, kad norinti išlaikyti gerą fizinę formą bei gerą savijautą, reikia ne tik sportuoti, bet ir tinkamai maitintis. Moteris atskleidė, kad net ir kelionėse įvertina, ką valgo.
„Kelionėse įvertinu, kokie vietiniai patiekalai. Peru žmonės labai valgo keptas jūros kiaulytes. Tikrai jų nesusigundžiau paragauti, nenoriu ir kirmėlių bei tarakonų, – šypteli Jolanta. – Tad aš renkuosi tokį standartinį maistą.“
O kelių produktų moteris visai nevalgau: „Nuo vaikystės nevalgau svogūnų. Pati maistą mėgstu gaminti, kadangi žinau, ką gaminu. Labai nemėgstu, kai patiekaluose būna kremzlės ar kokie gumulėliai. Labai mėgstu žvėrieną. Tiesa, labai mažai vartoju cukraus, jo gaunu iš vaisių ir uogų.
Anksčiau kai valgydavau šokoladą, nesijausdavau gerai. Perteklinis cukraus kiekis brukamas visur, net nesinori žiūrėti į jį. Tad stengiuosi cukrų gauti iš natūralių produktų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
