Jus pakvietė į vakarėlį, bet neturite kuo apsirengti? Ne bėda - kulniuokite į pačią brangiausią parduotuvę ir už paskutines santaupas įsigykite apdarų. Po kelių dienų tuos drabužius jūs galite atiduoti atgal parduotuvei ir susigrąžinti pinigus. Žinoma, turite išsaugoti kasos čekį ir pardavėjas neturi pastebėti, kad prekė buvo nešiota. Yra ir dar viena sąlyga - jums visai neturi rūpėti moralės normos.
Lietuvos prekybininkai jau pastebėjo tendenciją, kai pirkėjai piktybiškai naudojasi vartotojų teisėmis, kurios skelbia, jog nepatinkančią prekę pardavėjui galima grąžinti per 14 dienų. Nors teigiama, kad prekė turi būti nenešiota ir privalo būti išsaugotas pirkimo čekis, daugelis šių punktų nepaiso.
Įkalčiai - spaudoje
„Tikrai yra buvęs ne vienas atvejis, kai pirkėjas atidavė mums prekę motyvuodamas, kad ji jam netiko. O po kiek laiko spaudoje, nuotraukose pamatėme ar iš kitų klientų išgirdome, kad tas pats žmogus kokiame nors vakarėlyje buvo pasidabinęs tais rūbais“, - pasakojo bendrovės „Du broliai“ savininkas Vaidas Jankauskas.
Jis pabrėžė, kad šitaip elgiasi tik žemos moralės žmonės. Pastebima, jog „išsinuomoti“ drabužius ar batus klientas bando net kelis kartus iš eilės.
„Pastebėję piktnaudžiavimo atvejus stengiamės su humoru paauklėti tokius pirkėjus. Siūlome jiems daugiau nesivarginti ir pas mus nepirkti, nes mūsų prekės akivaizdžiai jiems netinka. Yra buvę keletas atvejų, kai paprašėme pirkėjų pasirašyti raštą, kad jie daugiau nepirks mūsų parduotuvėse. Ypač nemalonu, kai norėdami grąžinti prekes žmonės jas akivaizdžiai sugadino ir bandė įrodyti, jog tai buvęs gamybinis brokas. Pavyzdžiui, specialiai praardė drabužio siūles. Žinoma, nuolatiniai mūsų klientai niekada taip nesielgia“, - pasakojo V. Jankauskas.
Jis prisiminė ir vartotojų teises ginančius specialistus pasiekusį ginčą, kai moteris, nusipirkusi baltą drabužį, vėliau bandė įrodyti, kad jis brokuotas, nes etiketėje nebuvo nurodyta, jog jis gali išsitepti atsisėdus pienių pievoje.
Parduotuvės „Simpatija“ vadybininkė Violeta Pazdrazdytė pasakojo, kad primygtinai prašo visų pirkėjų pasimatuoti drabužius ir tikrai įsitikinti, jog jie tinka.
„Žmonės dabar labai gerai žino savo teises, bet pareigas - ne visada. Būna ir tokių atvejų, kai atneša nepatinkančias prekes ir po mėnesio, ir po dviejų. Sezonas jau seniai pasibaigęs - prekę parduoti sunkiau. Tačiau tai tik pavieniai atvejai“, - komentavo V. Pazdrazdytė.
Vieno vakaro bateliai
„Ko gero, jau koks pusmetis, kai stebime tendenciją, kad žmonės bando sugrąžinti batus, su kuriais pašoko vieną vakarą. Ypač taip bando piktnaudžiauti moterys. Dažniausiai šitaip elgiamasi su vakariniais bateliais. Yra pasitaikę, kad taip gudrauja ir vyrai, bet atsimenu gal tik porą tokių atvejų“, - pasakojo parduotuvės „Žygio batai“ vedėja Vilma Pavlovienė.
Nustatyti, ar drabužis buvo nors kartą dėvėtas, ne visada įmanoma, o batų padai iš karto viską išduoda.
„Būna, kad klientai atgal ant batų padų suklijuoja kainas. Tačiau tai negelbsti. Dėvėtų batų atgal nepriimame. Tačiau jei batai nenešioti, tikrai nekyla jokių problemų. O tokių atvejų pasitaiko labai dažnai. Dažniausiai nurodoma priežastis, kad netiko dydis, arba batai pasirodė negražūs“, - pasakojo moteris.
Skatina nesimatuoti
Kai kurie pirkėjai aktyviai naudojasi naujovišku apsipirkimo būdu - perka viską iš eilės, o vėliau parsinešę namo ir gerai apžiūrėję po kelių dienų visas nepatikusias prekes gražina atgal ir atsiima pinigus.
Viena iš „Aprangos“ grupės vadovių Aušra Tartilienė sakė, kad gudraujama ne tik su vakariniais drabužiais ar bateliais, dažnai norima grąžinti ir panešiotus kasdienius apdarus.
„Vienaip drabužis atrodo, kai jį tik matavosi, ir visiškai kitaip, kai jį visą dieną panešiojo. Profesionalui nesunku pastebėti skirtumus“, - sakė A. Tartilienė.
Nepaisant pasitaikančių piktnaudžiavimo vartotojų teisėmis atvejų, kai kuriose „Aprangos“ tinklui priklausančiose parduotuvėse pageidaujama, kad žmonės pirktų rūbus nesimatavę, o tai darytų namuose.
„Tokią praktiką taiko „Zara“, „Bershka“, „Stradivarius“, „Pull & Bear“. Šios parduotuvės pratęsė terminą iki mėnesio, per kurį galima grąžinti nenešiotą daiktą. Taip daroma siekiant išlaisvinti pirkėją, kad jam nebereikėtų jaudintis, ar tikrai šis daiktas jam tiks. Užsienio praktika rodo, kad šitokia metodika pasiteisina - kai žmonės yra garantuoti, jog jie prekę galės grąžinti, - pardavimai padidėja“, - pasakojo A. Tartilienė.
Jos duomenimis, nors grąžintinų prekių skaičiai didėja, tačiau jie tikrai nėra tokie dideli, kad tai būtų galima vadinti tendencija ar reikėtų skambinti pavojaus varpais.
„Nesiečiau to su krize. Dėl sunkmečio sumažėjo pardavimų skaičiai, sumažėjo spontaniškų pirkimų. Kadangi žmonės perka atsakingiau, rečiau prireikia ir grąžinti nebepatinkančią prekę“, - samprotavo A. Tartilienė.
Matuojasi namie
„Apie tai, kad galima grąžinti nepatinkančias prekes, išgirdau iš draugės. Dabar dažnai tuo naudojuosi. Kadangi auginu mažą vaiką, neturiu laiko valandų valandas vaikščioti po parduotuves ir ieškoti man tinkančių daiktų. Dažnai šluoju viską iš eilės, o vėliau parsinešusi namo gerai apžiūriu, kas su kuo dera, ko reikėtų atsisakyti. Po kelių dienų visas abejotinas prekes grąžinu ir atsiimu pinigus. Dar nėra buvę, kad dėl to iškiltų konfliktas su prekybininkais“, - pasakojo klaipėdietė Asta.
Ji sakė, kad panašiais metodais dabar apsipirkinėja daugelis jos pažįstamų. Esą ypač patogu šitaip drabužius ir batus pirkti vaikams. Tuomet nereikia jų tampytis po prekybos centrus. Parsinešęs namo pamatuoji, jei netinka - grąžini.
Priėmė nepatenkintu veidu
„Vakarų ekspreso“ korespondentai patys pabandė, ar tikrai nėra jokių problemų grąžinti nepatikusią prekę.
Į vieną iš drabužių parduotuvių žurnalistė nunešė šiltą megztą liemenę. Atėjus prie prekystalio, priešais stovėjo moteris, kuri laikė rankose batus ir bandė įrodyti pardavėjai, kad jie nenešioti ir ji nori atgauti už juos pinigus. Batų padai akivaizdžiai buvo nutrinti. Pardavėja kategoriškai atsisakė juos priimti.
Po nemalonaus incidento pardavėjai akivaizdžiai nebuvo malonu, kai pamatė, kad ir kitas klientas nori grąžinti prekę. Kadangi liemenė buvo nenešiota - pirkta vos prieš savaitę ir buvo išsaugotas kasos čekis, pardavėja padavė užpildyti prekių grąžinimo aktą, kuriame reikėjo palikti savo duomenis ir nurodyti priežastį, kodėl prekė grąžinama. Pakako parašyti, kad liemenė pasirodė per šilta. Į tai, kad nuo liemenės buvo nukritusi drabužio etiketė, pardavėja nesureagavo. Procedūra užtruko vos kelias minutes, tačiau pardavėjos veido išraiška buvo nemaloni, tad po eksperimento nuotaika šiek tiek buvo sugadinta.
Kitoje parduotuvėje pabandėme atiduoti marškinius. Čia dirbanti pardavėja, išgirdusi, kad netiko dydis, puolė ieškoti tinkamesnio. Tačiau neradusi neslėpė nusivylimo ir taip pat padavė užpildyti prekių grąžinimo aktą. Pasiteiravus, ar dažnai vartotojai naudojasi šia teise, mergina tarstelėjo „Būna, būna. Vis dažniau“.
Priežastis nesvarbi
„Visiškai nesvarbu, kokią grąžinimo priežastį pirkėjas nurodo. Tai - formalumas“, - aiškino valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Jonas Ūsas.
Pasak pardavėjų, pirkėjai nurodo įvairiausias priežastis: netiko spalva, dydis, namų veidrodyje atrodė kitaip nei parduotuvėje, nepatiko vyrui, netiko prie batų ir kt.
Ūkio ministro patvirtintos daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės Lietuvoje galioja nuo 2001-ųjų. Jose teigiama, kad kokybišką, tačiau nepatinkantį daiktą galima reikalauti pakeisti, jeigu daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas ir nepraradęs prekinės išvaizdos. Pirkėjas per 14 dienų nuo daikto pardavimo dienos, turėdamas įrodymus, kad daiktą pirko iš to pardavėjo, turi teisę pareikalauti pakeisti nusipirktą daiktą analogišku, kitos formos, dydžio, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktu. Jei pardavėjas neturi pakeitimui tinkamos prekės, pirkėjas turi teisę atgauti už ją sumokėtus pinigus.
„Jautiesi kaip nusikaltėlis“
Rima PETRAUSKYTĖ, buvusios grupės „Mango“ narė
Naudojuosi šia teise, bet jaučiuosi nesmagiai, nes dažnai pardavėjos būna labai nepatenkintos - laido replikas, bando įrodyti, kad drabužis nešiotas. Jautiesi kaip nusikaltėlis. Taip neturėtų būti. Vieną kartą pirkau brangius kailinukus specialiai renginiui. Kai juos užsivilkau, pastebėjau, kad krenta pūkai. Nunešiau į parduotuvę ir pasakiau, kad aš juos užsivilkau tik kartą, bet jie nekokybiški. Kilo didžiulis skandalas. Bet juk aš nebūčiau pastebėjus to defekto, jei jie būtų kabėję spintoje. Dabar pirkdama drabužį perspėju pardavėją, kad aš dar sykį pasimatuosiu drabužį namuose ir jei man netiks - atnešiu.
„Jausčiausi nepatogiai“
Gražina MAURUČAITIENĖ, advokatė
Niekada nesinaudojau šia vartotojų teise. Man atrodo kažkaip nepatogu nešti atgal daiktą, kurį įsigijai. Nesergu spontaniško pirkimo liga, visada gerai apsvarstau, ar man tikrai reikės to daikto. Turiu prisipažinti, kad mano spintoje yra drabužių ir batų, kurių beveik nenešioju, bet tikrai nesugalvočiau jų nešti atgal. Taip pasielgčiau nebent tuomet, jei pastebėčiau ryškų defektą arba daiktas būtų labai labai brangus.
„Pas mus dar neįprasta“
Giedrius GUSTAS, renginių režisierius ir vedėjas
Girdėjau, kad užsieniečiai šitaip elgiasi, bet kad ir Lietuvoje šitaip galima - nežinojau. Žinoma, būna tokių atvejų, kai grįžęs namo supranti, kad tau visai nereikėjo to daikto, bet man būtų gėda nešti jį atgal. Kita vertus, būna, kad per išpardavimą nusiperki batus, kuriuos pasidedi į spintą ir išsitrauki po metų. Jei jie tau ir netinka, visi grąžinimo terminai pasibaigę. Juk Amerikoje prieš Kalėdas visi perka dovanas, o sausį visi stovi eilėse, kad jas grąžintų. Pas mus dar neįprasta tokia praktika. Kita vertus, viena mano pažįstama Vilniuje mėgsta šitaip smagintis - nusiperka drabužį, nueina į vieną vakarėlį ir neša grąžinti. Beje, ji labai turtinga. Kokie jos motyvai? Nežinau. O kodėl kiti mėgsta vogti?
Prekės, kurių pirkėjas negali reikalauti pakeisti
*
Parfumerijos ir kosmetikos preparatai;
*
Fotografijos ir kinematografijos prekės;
*
Knygos, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai;
*
Audiniai;
*
Kiliminės grindų dangos, išskyrus kilimus ir kilimėlius;
*
Apatiniai drabužiai;
*
Kūdikių drabužėliai;
*
Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai bei jų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją;
*
Mašinos ir mechaniniai įrenginiai;
*
Elektros mašinos ir įrenginiai;
*
Garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai;
*
Antžeminio transporto priemonės;
*
Laivai, valtys ir plaukiojantys įrenginiai;
*
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai;
*
Laikrodžiai;
*
Muzikos instrumentai;
*
Ginklai ir šaudmenys;
*
Baldai;
*
Patalynės reikmenys;
*
Šviestuvai;
*
Žaislai, žaidimai, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis.
Edita GUDAVIČĖ
