„Nieko nėra liūdniau už gyvenimą tų moterų, kurios mokėjo būti tik gražios,” – rašė prancūzų rašytojas Bernar’as de Fontenell’is. Visgi, nepaisant šio ir panašių perspėjimų, visos nori būti gražios ir menkai rūpinasi grožio keliamais pavojais.
Grožis patraukia ir padeda gundyti, bet dar įdomiau ir veikiausiai naudingiau išmokti gundyti ir taip tapti patrauklia, o drauge ir gražia savo išrinktajam. Gal ir teisi buvo Marlena Dytrich, sakiusi, kad „vyrą veikiau patrauks moteris, kuri juo domisi, negu moteris dailiomis kojomis“.
Grožis patraukia ir padeda gundyti, bet dar įdomiau ir veikiausiai naudingiau išmokti gundyti ir taip tapti patrauklia, o drauge ir gražia savo išrinktajam. Gal ir teisi buvo Marlena Dytrich, sakiusi, kad „vyrą veikiau patrauks moteris, kuri juo domisi, negu moteris dailiomis kojomis“.
Neabejotina grožio finansinė nauda Žmonės nori būti gražūs, nes tiki, kad grožis leis pasijusti labiau vertinamais, mylimais, leis gyventi įdomiau ir laisviau. Grožio siekimui – kosmetikai ir kosmetinėm xs operacijoms – išleidžiami milijardai, bet retai bandoma išsiaiškinti, ar tokios išlaidos atsiperka. Monrealio (Kanada) universiteto psichologė Patricija Rozel pabandė atsakyti į šį klausimą. Jos tirtų kelių tūkstančių vyrų ir moterų išvaizdą įvertino ekspertai. Parašė jiems pažymį už grožį, skyrė nuo 0 iki 5 balų. Sugretinus šiuos balus su atlyginimu, kurį gavo tiriamieji, paaiškėjo, kad yra ne itin didelis, bet patikimas grožio ir pajamų sąryšis. Kiekvienas patrauklumo balas padidina algą tūkstančiu dolerių. Taigi, itin gražuolė, nežinia kodėl per metus uždirbo bent dešimt tūkstančių daugiau, negu ta, kurios išvaizdą ekspertai įvertino nuliu. Darbdaviai retai kada prisipažįsta mokantys už grožį. Dažniau jie pakliūva į iliuzijos, kai grožis tapatinamas su gėriu, spąstus. Objektyviai vertinant, gražūs žmonės nėra protingesni, darbštesni ar pareigingesni, bet šios savybės jiems paprasčiausiai priskiriamos iš anksto. Psichologas Frisch’as Klein’as pasiūlė studentams pagal nuotraukas apibūdinti merginas. Tos pačios merginos vienu atveju buvo su makiažu, o kitu – be. Suprantama, kad pirmuoju atveju jos įvertintos kaip patrauklesnės. Be to, joms buvo priskirtas ir draugiškumas, ir nuoširdumas, ir kitos teigiamos savybės. Tuo tarpu nufotografuotos be makiažo apibūdintos kaip uždaros, nemokančios bendrauti, netolerantiškos ir linkusios kritikuoti kitus. Taigi, pasakų logika, pagal kurią Pelenė ar kokia kita princesė pralenkia netikrąsias seseris ne tik grožiu, bet ir gerumu, vis dar lemia suaugusių ir jau nebeskaitančių pasakų vyrų požiūrį į gražias moteris.
Abejotina grožio nauda šeimoje Dėl karjeros ir didesnių pajamų grožį puoselėja gal tik manekenės. Kitos moterys dažnai nori būti gražios dėl patrauklumo, dėl to, kad sutiktų tikrąją, didžiąją meilę. Jos mano, kad gražuolių gyvenimas yra tarsi nesibaigianti šventė, nes gražuolė gali sužavėti bet kurį solidų, turtingą, patikimą vyrą. Jų manymu, gražuolės turi neribotą galimybę rinktis ir išsirinkti stipriai bei ištikimai mylintį vyrą. Deja, gyvenimiška patirtis sako ką kita. Žinoma Holivudo aktorė, mis pasaulis, Europa ar Lietuva, ištekėjusi vieną vienintelį kartą, auginanti kelis vaikus, besidžiaugianti vyro dėmesiu ir santarve šeimoje tėra reta išimtis. Kodėl? Psichoanalitikas Wolfgan’as Lagrew’as teigia, kad moteris pasąmoningai nenori rinktis. Ji nori sutikti „tikrą“ vyrą, tai yra vyrą, kuris sprendžia. Pernelyg daug susižavėjusių, nuolankiai siekiančių gražuolės palankumo vyrų verčia rinktis ją pačią. Ir ji renkasi vyrą, išsiskiriantį padėtimi visuomenėje, turtu, bet jos pasąmonė žino, kad jos išrinktasis nepasižymi vyriškumu. Kita jos klaida, trukdanti tinkamai pasirinkti vyrą šeimai, paprastai yra savo ir vyriškio jausmų sutapatinimas. Žinodama, kad pati nori artumo su vyru, kurį myli, ji vyro geismą tapatina su meile. Vyrai dažnai trokšta gražuolės dėl jos seksualumo, dėl prestižo būti šalia jos, o ar myli ją, dar nežino, todėl gražuolė nuolat susiduria su moterų „kolekcionuotojais“, jai siūloma materialinė parama, ją bando „laimėti“ nors vienam vakarui, ji tampa apkalbų ir intrigų objektu. Pasijutusi tarsi geidžiama prestižine „preke“, ji ima nekęsti „pirkėjų“. Jei ir galiausiai pasirenka vieną iš jų, būdama drauge su tuo, kurio pasąmoningai nekenčia, nors to jausmo ir nepripažįsta, nėra iš tikrųjų laiminga.
W.Lagrew’as pastebi, kad ši psichologinė problema yra jaunų gražuolių rūpestis. Taip pat ir vyrų, kuriančių šeimą su jauna gražuole. Jos kaprizai ir nuostata, kad už savo žavumą ji turi gauti viską, ko nori, vyrams greitai pabosta. Anot W.Lagrew’o, iš tokio nenuovokumo ir jausmų sumaišties paprastai išaugama. Trisdešimtmetės jau moka suprasti savo poreikius bei vyrų vylius, bet paprastai iki tol spėja skaudžiai nusivilti. Grožis patraukia ir padeda gundyti, bet dar įdomiau ir veikiausiai naudingiau išmokti gundyti ir taip tapti patrauklia, o drauge ir gražia savo išrinktajam. Gal ir teisi buvo Marlena Dytrich, sakiusi, kad „vyrą veikiau patrauks moteris, kuri juo domisi, negu moteris dailiomis kojomis“.
Psichologas Gediminas Navaitis
