E. Ostapenko gimtadienio proga jo mama Liubovė sutiko pasikalbėti su naujienų portalu tv3.lt ir pasidalinti prisiminimais apie sūnų. Vieno iš dviejų vaikų netekusi moteris apie tai iki šiol kalba su dideliu skauduliu balse, kiekvieną savaitę lanko kapą, o užsimiršti padeda tik darbas.
„Labai daug dirbu – tai bent kažkiek padeda užsimiršti. Kaip tik neseniai važiavau į kapines, uždegiau žvakes, nupirkau vainikėlį su baltomis gražiomis rožėmis. Į kapines važiuoju kiekvieną savaitę, kai tik turiu laisvą dieną“, – pasakojo moteris.
Iki šiol negali klausyti sūnaus dainų
E. Ostapenko mama pasidžiaugė, kad žmonių meilę sūnui jaučia net ir po jo mirties. Kaip pasakojo moteris, ant kapo nuolat būna gėlių, žvakių, kartais ji čia sutinka ir pačius gerbėjus.
„Vasarą priėjus prie kapo pamačiau moterį, degančią žvakes. Ji atsisuko į mane ir sako: supratau, kad jūs esate mama. Papasakojo, kad su savo sūnumi buvo Eugenijaus gerbėjai – kadangi jis gyvena užsienyje, paprašė mamos aplankyti kapą ir uždegti žvakes“, – jautrų susitikimą prisiminė ji.
Per sūnaus gimtadienį moteris taip pat visuomet vyksta į kapines. Pasidomėjus, kaip Eugenijus mėgdavo švęsti gimimo dieną, L. Ostapenko teigė, kad paskutiniais metais paminėjimai būdavo tik šeimos rate.
„Anksčiau susirinkdavo daugiau žmonių, bet paskutiniais metais Eugenijus gimtadienį minėdavo tik su šeima – būdavau aš, mano taip pat amžinatilsį vyras Eugenijus ir dukra. Bet sūnus per gimimo dieną visada sulaukdavo daug skambučių“, – teigė dainininko mama.
Liubovė ne kartą yra pasakojusi, kad su Eugenijumi turėjo nepaprastai stiprų ryšį – jie kartu gyveno, mama buvo įsitraukusi ir į jo veiklas. Kalbėdama apie sūnų moteris pabrėžė, kad jis buvo itin gabus – ir ne tik muzikos srityje.
„Pagal specialybę jis buvo kino ir televizijos režisierius, režisūros dėstytojas. Tad jis ne tik dainas kūrė, bet ir rašydavo scenarijus, buvo labai talentingas ne vienoje srityje. Kartais įsijungiu „YouTube“ ir man dažnai viena po kitos išlenda jo dainos. Kai jas paleidžiu, suprantu, kad negaliu klausytis, man tai pernelyg skaudu“, – išgyvenimais dalijosi L. Ostapenko.
Vienas pokalbis kelia klausimų iki šiol
Viešumoje Eugenijus visada tryško charizma, džiugino gerbėjus savo šypsena ir pozityvumu. Visgi ne paslaptis, kad scenos žmonės už uždarų durų būna kitokie – tai patvirtina ir daug laiko su sūnumi leidusi mama.
„Namuose jis būdavo rimtesnis, nei viešumoje. Tačiau mes niekada nesipykdavome. Visi žinojo, kad jeigu kažkur yra Eugenijus, tai kartu būsiu ir aš. Vykdavau kartu su juo į koncertus, privačius vakarėlius. Juose pasitaikydavo įvairių situacijų, kartais ir nemalonių, tad aš būdavau tas žmogus, kuris tuos klausimus padėdavo išspręsti“, – teigė pašnekovė.
L. Ostapenko gražų ryšį su sūnumi buvo sukūrusi nuo pat jo vaikystės. Pasak atlikėjo mamos, jų šeima visada buvo vieninga tarsi kumštis.
„Visuomet vieni kitiems padėdavome, palaikydavome. Artimą ryšį turiu ir su savo dukra, Eugenijaus seserimi. Ji taip pat važinėdavo su mumis į koncertus, juodu su Eugenijumi turėjo gražų santykį – brolis vis nupirkdavo sesei dovanų, duodavo ir pinigėlių“, – pasakojo L. Ostapenko.
Nors Eugenijus turėjo sveikatos problemų, jo mirtis buvo itin staigi ir netikėta. Kalbėdama apie paskutiniąsias sūnaus dienas, Liubovė prasitarė apie pokalbį, kuris iki šiol jai kelia klausimų.
„Jis turėjo tokį didelį savo sąsiuvinį, vis ten ką nors užsirašinėdavo. Keletą dienų prieš mirtį pasiėmė jį, atvertė ir pasakė man rodydamas: mama, čia yra slaptažodis nuo mano kompiuterio. Ir netrukus jo netekau. Nežinau, kodėl jis man jį parodė, nepaaiškino, bet kažkokia mistika“, – prisiminimais dalijosi L. Ostapenko.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
