Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl ES valstybių galimybių 2009 metais Baltijos jūroje žvejoti tam tikrų rūšių žuvis.
Toks pasiūlymas remiasi mokslinėmis rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad 2009 m. reikėtų šiek tiek sumažinti trijų iš keturių limituojamų Baltijos jūros žuvų rūšių žvejybos kvotas. Tai ypač taikytina vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliams, kuriuos siekiama išsaugoti. EK siūlo strimelių sugavimus sumažinti 6 proc., lašišų - 15 proc., o vakarinės Baltijos jūros dalies menkių - 15 proc.
Mokslininkams rekomendavus, EK siūlo rytinės Baltijos jūros dalies ES menkių kvotą padidinti 15 proc., nes šios rūšies žuvų išteklių būklė pastaraisiais metais pagerėjo, ir tai atitiktų ilgalaikį Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planą. Visi šie pasiūlymai dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2009 m. bus aptarti Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje spalio mėnesį.
"Mokslininkams perspėjus, kad rytinės dalies menkių ištekliams gresia išnykimas, pernai buvo sudarytas Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planas. Taikydami šį planą, situaciją sugebėjome pakreipti kita linkme - menkių ištekliai vėl pradeda didėti, ir tai teikia didelių vilčių. Kviečiu ministrus laikytis tokios pat ilgalaikės vizijos dėl kitų Baltijos jūros žuvų išteklių ir patvirtinti mūsų įsipareigojimus darnios žuvininkystės principus taikyti ne tik atskiriems, bet visiems žuvų ištekliams", - pažymi už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Džo Borgas (Joe Borgas).
EK siūlo 15 proc., tai yra nuo 38 tūkst. 765 iki 44 tūkst. 580 tonų, padidinti ES tenkančią rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos kvotą ir 15 proc., tai yra nuo 19 tūkst. 221 iki 16 tūkst. 337 tonų, ją sumažinti vakarinėje Baltijos jūros dalyje.
Skirtingai nei prieš keletą metų, pelaginių žuvų ištekliams šiemet įtakos turėjo nedideli jų prieaugio rodikliai, todėl tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba pasiūlė atsargumo priemonę - sumažinti bendrą leidžiamą sugauti kiekį, pirmiausia - vakarinės Baltijos dalies strimelių išteklių, kurie vis dar mažėja. Šie ištekliai valdomi kartu su Šiaurės jūros silkių ištekliais, todėl labai svarbu priimti bendrą šių dviejų išteklių, kurių prieaugis yra nepakankamas, vadybos strategiją.
Atsižvelgiant į šias priežastis, EK siūlo 63 proc., tai yra nuo 44 tūkst. 550 iki 16 tūkst. 400 tonų, sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies strimelių išteklių bendrą leidžiamą sugauti kiekį. Centrinės dalies strimelių išteklių sužvejojamą kiekį siūloma sumažinti 6 proc., tai yra nuo 152 tūkst. 630 iki 143 tūkst. 609 tonų, atsižvelgiant į šių strimelių ir Rygos įlankos strimelių išteklių maišymąsi.
EK, remdamasi Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos (RAC) rekomendacijomis, siūlo sužvejojamą šprotų kiekį sumažinti 15 proc., tai yra nuo 454 tūkst. 492 iki 386 tūkst. 318 tonų.
Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba vis dar yra susirūpinusi dėl mažėjančių Suomijos įlankos lašišų išteklių pagrindiniame baseine ir Botnijos įlankoje, todėl EK siūlo šių lašišų bendrą leidžiamą sugauti kiekį sumažinti 15 proc. Šiuo metu yra rengiamas lašišų išteklių valdymo planas, kuriame bus numatyti būtini veiksmai, siekiant išsaugoti šias vertingas žuvis.
