Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt jis atskleidė, kaip jaučiasi priėmęs sprendimą tęsti kelią krepšinyje, kaip į tai reagavo žmona bei papasakojo, kaip dabar žada suderinti šeimą ir karjerą.
Grįžti į sportą pastūmėjo dukra ir žmonos palaikymas
Anot pašnekovo, stipriai susimąstyti apie grįžimą į krepšinį paskatino vyresnėlė dukra Atėnė, ne kartą tėčio klaususi apie tai, kada galės jį išvysti rungtynėse.
„Vyresnioji dukrytė, nors jai dar tik treji su puse metų, vis užmesdavo tokių minčių. Tiesiog žaisdavome, kalbėdavomės, o ji sakydavo: „Tėveli, ar žaisi krepšinį? Kada žaisi? Norėčiau, kad žaistum.“
Atrodo, pirmoji žiežirba ir įsižiebė tada, kai vyresnėlė pradėjo tokius dalykus kalbėti. Paskui po truputį supratau, kad vis dėlto jau padariau dvejų metų pertrauką. Jeigu dar noriu kažką pabandyti krepšinyje, reikia grįžti dabar, nes po trejų metų jau būtų per vėlu“, – dalijosi jis.
Edvino žmona, buvusi krepšininkė Dalia Belickaitė taip pat sutuoktinį visokeriopai palaikė. Jo teigimu, judviejų santykiuose galioja taisyklė pirmiausia palaikyti ir nebandyti atkalbėti nuo idėjų įgyvendinimo.
„Ji irgi pasakydavo, kad būtų smagu vėl pažiūrėti, kaip žaidžiu. Apskritai mūsų santykiuose visada yra taip, kad jeigu vienas iš mūsų kažko nori, kitas palaiko. Nebūna iš karto klausimų: „Ar tikrai verta? Ar tau to tikrai reikia?“
Jeigu kuris nors užsimename apie kažką, iš pradžių vienas kitą palaikome, o jeigu vėliau atsiranda problemų, tada jau kalbamės, ar tikrai verta. Ji pamatė, kad tas mano užsivedimas iki šiol nėra praėjęs, todėl palaiko“, – šyptelėjo sportininkas.
Kalbėdamas apie dabartinį gyvenimo etapą, Edvinas ir pats neslėpė džiaugsmo sugrįžus į mylimą sritį.
„Čia ir naujas, ir senas etapas. Smagu lakstyti. Aišku, tai nėra pirma lyga, kur būdavo po dvi treniruotes per dieną ir jausdavai, kad tikrai atidirbi už tuos pinigus, kuriuos gauni. Čia truputėlį lengviau, krūviai mažesni, bet viskas smagu. Kol kas lakstau išsišiepęs“, – teigė vyras.
Šeima – pirmoje vietoje
Per dvejus metus, kuriuos praleido atsitraukęs nuo aktyvios krepšininko karjeros, pašnekovas sakė patyręs daug įdomių, dar nebandytų patirčių. Tiesa, jis išskyrė, kad geriausias laikas buvo praleistas auginant dukreles Atėnę ir Mėją.
„Labai daug ką išbandžiau: ir banglenčių sportą, ir snieglenčių sportą, pirmą kartą važiavau į kalnus. Išbandžiau ir amerikietišką futbolą, net žaidžiau oficialiose rungtynėse.
Daug visokių dalykų buvo, bet turbūt smagiausia iš viso to buvo tai, kad galėjau daugiau laiko praleisti su dukrytėmis. Galėjau pajusti tokį gyvenimą, kai atsikeli, užmigdai mūsų mažylę, eini pasivaikščioti, sustoji kavos. Tiesiog galėjau pagyventi tokį tėčio gyvenimą“, – šypsojosi E. Šeškus.
Dabar, jo gyvenime vėl atsiradus krepšiniui, gali tekti prioritetus dėlioti kitaip. Nepaisant to, vyras sakė galintis atsiremti į sau itin brangų žmogų – mamą. Be to, komandą sportininkas rinkosi labiausiai atsižvelgdamas į šeimos poreikius.
„Mano mama iš tikrųjų visada pasirengusi padėti – mesti darbus ir atvažiuoti pabūti su vaikais ar mus kur nors išleisti. Bet būtent todėl ir pasirinkau žaisti Ukmergėje, nes ji yra arti Vilniaus.
Viskas šalia, treniruotės taip pat vyksta vakarais, todėl mums viskas labai gerai susidėliojo. Kai pradėjo sklisti kalbos, kad grįžtu į krepšinį, sulaukiau pasiūlymų ir iš kitų miestų, bet jie man jau per toli. Viską dėliojausi taip, kad būtų patogu man, šeimai, dukroms“, – kalbėjo jis.
Nenorėtų, kad dukros būtų krepšininkės
Nors dukrų gerovė ir laikas kartu Edvinui yra svarbiausias prioritetas, natūraliai kyla klausimas, ar krepšininkų šeimoje augančios atžalos ateityje paseks tėvų pėdomis. Visgi, pasiteiravus, ar norėtų matyti mergaites profesionaliame sporte, pašnekovas atviravo, kad šiuo klausimu su žmona turi bendrą, gana griežtą nuomonę.
„Su žmona esame kalbėję, kad jeigu kur nors ir nenorėtume jų leisti, tai greičiausiai būtų krepšinis. Žmona taip pat žaidė krepšinį ir dėl to turėjo keturias kryžminių raiščių operacijas. Aš pats dėl krepšinio turėjau tris operacijas. Tai tikrai nėra lengvas kelias.
Bet jos pasirinks tai, ką pasirinks. Aš žmonai jau strateguoju ir sakau, kad reikia kažkaip prikalbinti jas eiti į paplūdimio tinklinį. Sportuoji dviese, ten, kur šilta, ant smėliuko – labai smagu. Bet žiūrėsime, ką jos pasirinks.
Šiaip manau, kad krepšinis yra labai geras sportas, nes jį žaisdamas išsiugdai gebėjimų, kurie vėliau praverčia ir kitose sporto šakose“, – pažymėjo pašnekovas.
Papasakojo apie sportinė formą ir debiutą
Paklaustas apie grįžimą į sportinę formą, E. Šeškus pasakojo, kad artėjant sezonui teko rimtai susikaupti. Dėka to, kol kas viskas einasi pagal planą.
„Per tuos dvejus metus buvau ir svorio priaugęs, krepšinio visiškai nežaidžiau. Bet vasaros pradžioje kažkaip susikaupiau. Net buvome susilažinę su draugu, kad numesime tam tikrą kiekį kilogramų. Viskas pavyko, savo tikslą įgyvendinau ir pradėjau daugiau judėti.
Vis tiek yra ta vadinamoji raumenų atmintis, todėl viskas gavosi gerai“, – džiaugėsi Edvinas.
NKL žaidžiantis krepšininkas jau spėjo išbėgti į aikštelę su dabartinės komandos marškinėliais. Rungtyniaudamas prieš „Vytis-VDU“ ekipą jis pelnė net 23 taškus. Kalbėdamas apie debiutą E. Šeškus teigė, kad jaučiasi gerai, tačiau mato ir aspektus, dėl kurių dar reikės paplušėti. Tiesa, būtent darbo su savimi jis ir pasiilgo.
„Smagu, kad iš karto pamačiau, jog dar nesu pamiršęs krepšinio judesių ir krepšinio suvokimo. Aišku, tie judesiai dar nėra tokie, kokie buvo anksčiau. Gal kažkiek sunku su savimi susitaikyti, kad, pavyzdžiui, anksčiau prasiverždavai ir įdėdavai į krepšį, o dabar tą patį prasiveržimą atlieki 10 proc. lėčiau ir jau nebeįdedi. Bet tai irgi kelia savotiškų iššūkių – reikia dar labiau sportuoti, kad sugrįžčiau į tą formą.
Kai kalbėjau su treneriu, sakiau, kad per tuos dvejus metus, kai nežaidžiau krepšinio, pasiilgau net to jausmo, kai kažką skauda. Kai nežaidi, gyvenimas geras – nieko neskauda, viskas gerai, šypsaisi, vaikštai. Bet pasiilgau to, kad kažką skaudėtų, nes tada reikia dėl to dirbti, dar labiau sportuoti, daryti pratimus, kad nebeskaudėtų. To jausmo buvau pasiilgęs“, – pripažino vyras.
Planai ir žinutė kitiems
Paklaustas apie ateities planus Edvinas neslėpė, kad kol kas sugrįžti į LKL jis neplanuoja ir krepšinio aikštelėje nori tiesiog mėgautis procesu.
„Noriu smagiai leisti laiką. Anksčiau, kai žaidžiau LKL, norėdavosi kažkam kažką įrodyti, norėdavosi žaisti daug geriau, kad uždirbčiau daugiau pinigų. Dabar viso to jau nebėra.
Aišku, po pirmųjų rungtynių jau kalbėjausi su agentu, kitais treneriais. Jie klausė: „Na, tai kaip, gal bandysi į pirmą lygą?“ Tada viduje vėl kažkiek užsikuria tas sportininkas – gal reikia 100 proc. atsiduoti, bandyti grįžti į LKL ir dar kažko siekti.
Bet tada susidėlioju prioritetus, finansus ir suprantu, kad šiuo metu man nelabai apsimokėtų žaisti LKL“, – pastebėjo Edvinas.
Nors paties pašnekovo prioritetai ir ambicijos šiandien dėliojasi kitaip, sukaupta patirtis jam leidžia suprasti, kokia yra sėkmės paslaptis. Paprašytas pasidalinti patarimu tiems, kurie dar tik pradeda savo kelią sporte arba svajoja į jį sugrįžti, krepšininkas sakė:
„Reikia ne svajoti, o eiti ir dirbti. Jeigu kažkokiam dalykui tikrai atsiduodi 100 proc., tikrai gali pasiekti savo tikslą. Esu tuo matęs to įrodymus ne vieną kartą.
Jeigu kažkur neri stačia galva, atiduodi visą save ir porą metų tikslingai darai viską, ką gali, tikrai pasiseks. Reikia suvokti, kad kartais tam reikia paaukoti metus ar dvejus – vakarėlius, susitikimus su draugais ar net šeimos šventes. Bet galiausiai pasieksi savo, jeigu eisi 100 procentų.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
