Vienas žinomiausių šalyje argentinietiško tango propaguotojas, šokėjas ir dainininkas, grupės „4 tango“ narys Eduardas Gimenezas jau daugiau nei dešimtmetį lietuvius moko pamilti tango dvasią. Kuri, sako, atstumo pratusiems laikytis šiauriečiams yra geriausias vaistas.
– Kada sušokote savo pirmąjį tango? Kalbama, kad Argentinoje visi, vos išmokę vaikščioti, pradeda ir šokti...
– Vaikystė man asocijuojasi su šventėmis. Gatvėse, aikštėse, skveruose, – visur žmonės šokdavo tango. Skambėdavo gyva muzika, gitaros. Tačiau aš pradėjau šokti tik paauglystėje. Dėl savo malonumo. Tai buvo mano hobis. Studijų metais lankiau tango mokyklą ir šokdavau tango kavinėse. Tai buvo nuostabūs laikai.
– Kaip nusprendėte prijaukinti tango šokį Lietuvoje?
– Kai čia lankiausi pirmą kartą 1996 metais, pastebėjau, kad lietuviai mėgsta šokti pramoginį tango. Kai grįžau į Argentiną, nutariau patobulinti savo šokių įgūdžius. Kai po trejų metų vėl atvykau į Lietuvą, nutariau žmones išmokyti tikro argentinietiško tango. Pastebėjau, kad jo čia trūko. Be to, man pačiam nepatiko pramoginis tango. Jis labai paviršutiniškas. Kartu pradėjau ir muzikuoti, nes pagal profesiją esu dainininkas. Tik studijų nebaigiau dėl neramios politinės situacijos gimtinėje. Grįžęs į Lietuvą įkūriau ne tik šokių mokyklą, bet ir savo grupę „4 tango“, kuri, ko gero, vienintelė groja tikrą argentinietišką tango. Todėl tapome gana populiarūs. Taigi, kai turėjome subūrę savo šokėjus ir muzikantus, supratome, kad trūksta tik festivalio, kuris sujungtų tikro argentinietiško tango kultūrą. Manau, kad mums pavyko. Jau šeštus metus rengiame tarptautinį Baltijos tango festivalį, į kurį pasikviečiame ir šokio, ir muzikos tango meistrų iš užsienio.
– Esate minėjęs, kad lietuviai mieliau mokosi šokti salsą nei tango. Nes šis šokis jiems esą per liūdnas. Ar tikrai lietuvius sunku išmokyti argentinietiško tango?
– Taip, kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tango yra tik stiprūs ir staigūs galvos judesiai, įtemptas kūnas ir daug apsisukimų. Tikrą tango šokėjas pirmiausia turi pajusti širdimi ir tik paskui kojomis. Tai – labai įdomus šokis, pirmiausia pereinantis pro galvą, širdį ir tik paskui – pro kojas. Ne visi žmonės jam išmokti turi pakankamai kantrybės, tačiau ištvėrusiems porą mėnesių atsiveria naujas pasaulis ir gyvenimo būdas.
– Tango dvasios, kiek žinau, važiuojate semtis į Berlyną, kur gyvena jūsų mokytojai. Labai keista, kad tokiame šaltame urbanistiniame mieste pulsuoja temperamentingo šokio dvasia.
– Berlynas yra labai kosmopolitiškas miestas, kuriame gyvena daug kitataučių. Tarp jų ir argentiniečių. Beje, vokiečiams tango labai patinka. Per šį šokį jie atranda kitokį bendravimo būdą. Galimybę pajusti partnerio širdies plakimą, kvėpavimą. Šiauriečiams tango yra kaip vaistai.
– Jūsų mylimoji, aktorė Ineta Stasiulytė, yra minėjusi, kad nesilankydavo jūsų šokių pamokose. Dabar ji viena iš projekto „Šok su manimi“ lyderių. Ar padedate jai ruoštis pasirodymams?
– Taip, žinoma. Kai buvo jų tango pasirodymas, rekomendavau keletą figūrų, judesių sujungimų. Namie teko su ja daug kartų šokti. Kartais ir trise su dukra Upe pašokdavome. Ineta nelankė mano tango pamokų, ji yra nepaprastai gabi, greitai mokosi visų šokių pjūvių. Ji yra tobula.
– Jei taip palaikote savo mylimąją, kodėl jūsų niekada nematyti tarp žiūrovų, atėjusių palaikyti „Šok su manimi“ dalyvių?
– Šeštadieniais turiu šokių pamokas, man tenka dirbti, todėl negaliu dalyvauti filmavimuose. Bet ji žino, kad aš ją palaikau. Jei atvirai, nemėgstu tokių šou ir jų niekada nežiūriu.
Edita MAŽELYTĖ
