Liepos 26 d. vykusioje ceremonijoje, kurios metu buvo akcentuojamas drag queens ir hiperseksualizuotos LGBT kultūros dalyvavimas, buvo parodytas siužetas, kuriame drag queens, transseksualus modelis ir apkūni moteris, dėvinti aureolės aureolės karūną, pozavo prie stalo, parodijuodami ikoninį Kristaus ir jo apaštalų atvaizdą per Paskutinę vakarienę, rašo catholicherald.co.uk.
Scenoje taip pat pasirodė mėlynais kūno dažais išteptas vyras, kuris, priešingai nei interpretuotojai manė, kad tai buvo per didelis Smurfas, turėjo vaizduoti graikų mitinį dievą Dionisą. Ši keista scena sukėlė ne tik sumaištį, bet ir šoką bei pasibaisėjimą, kad vienas svarbiausių krikščionių religijos momentų gali būti paverstas tokia parodija ir farsu.
Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos parodijos eskize, dėl kurio kyla vis daugiau ginčų, dalyvavę menininkai patvirtino, kad spektaklyje buvo siekiama imituoti garsųjį Leonardo da Vinčio paveikslą „Paskutinė vakarienė“.
Tai buvo patvirtinta internetiniuose socialinės žiniasklaidos pranešimuose ir komentaruose spaudai ir prieštarauja Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto paaiškinimui, kad prieštaringai vertinama scena buvo „graikų dievo Dioniso interpretacija, kuri verčia mus suvokti smurto tarp žmonių absurdiškumą“.
Prancūzijos drag queen ir reperis, žinomas kaip Piche iš šou „Drag Race France“, kalbėdamas su Prancūzijos žiniasklaida teigė, kad visgi buvo norėta sukurti Paskutinės vakarienės paveikslą.
„Sulaukiau daug palaikymo žinučių ir žmonių, kurie labai džiaugėsi, kad ten buvau, ir labai nustebo, kad atidarymo ceremonijoje dalyvavo drag queens“, – sakė jis ir pridūrė, kad pasipriešinimas pasirodymui rodo, jog jiems pavyko ir padarė tai, ką reikėjo padaryti, kad buvo sąžiningi ir reprezentatyvūs.
„Menas visada skiria. Kol jis nesujaudina žmonių, tol man tai nėra menas“, – sakė jis, teigdamas, kad Paskutinės vakarienės parodija nėra provokacija, nes tai biblinis atvaizdas, kuris popkultūroje naudojamas jau dešimtmečius ir niekada nekėlė problemų.
„Nebuvo jokių tikrų provokacijų ar ko nors, kas būtų tikrai nepadoru. Mes visai nesityčiojome iš paveikslo... iš tikrųjų tai neramina tik dėl to, kad tą atvaizdą naudoja queers ir drag queens“, – sakė jis.
Panašiai kalbėjo ir lesbietė Barbara Butch, kuri, vaizduodama Jėzaus figūrą Paskutinės vakarienės piešinyje, užsidėjo sidabrinį aureolės aureolės vainiko galvos apdangalą ir vilkėjo žemai kirptą suknelę, sakė, kad atidarymo ceremonijos tikslas buvo suvienyti žmones.
Kaip rašoma jos „Instagram“ profilyje, Butch yra „Meilės aktyvistė, didžėja ir prodiuserė, gyvenanti Paryžiuje“.
Jos tikslas – suvienyti žmones, suburti žmones ir dalytis meile per muziką, kad visi galėtų šokti ir priversti širdis plakti (unisonu).
Visgi Olimpinis komitetas teigia kitaip.
„Akivaizdu, kad niekada nebuvo siekiama parodyti nepagarbos jokiai religinei grupei“, – spaudos konferencijoje sakė „Paris 2024“ atstovė Anne Descamps, praneša „Guardian“, kilus pasipiktinimui ir šokui, kurį išreiškė viso pasaulio katalikai ir krikščionys.
„Ceremonija bandyta švęsti bendruomenių toleranciją. Manome, kad šis siekis buvo pasiektas. Jei žmonės įsižeidė, labai atsiprašome.“
Organizatoriai ne tik surengė spaudos konferenciją, bet ir socialinio tinklo X platformoje bandė paaiškinti, kas įvyko, teigdami, kad scena buvo „graikų dievo Dioniso interpretacija, leidžianti suvokti smurto tarp žmonių absurdiškumą“.
Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos meno vadovas Thomas Jolly taip pat bandė sušvelninti situaciją, teigdamas, kad „tema nebuvo subversyvi“ ir „niekada nenorėjome būti subversyvūs“, praneša „Fox News“.
Jis pridūrė: „Norėjome kalbėti apie įvairovę. Įvairovė reiškia buvimą kartu. Norėjome įtraukti visus, tai labai paprasta. Prancūzijoje turime kūrybos laisvę, meninę laisvę. Mums Prancūzijoje pasisekė, kad gyvename laisvoje šalyje.“
Paryžiaus olimpinių žaidynių prezidentas Tony Estanguet taip pat atkreipė dėmesį į dėl atidarymo ceremonijos kilusias diskusijas.
„Mes įsivaizdavome ceremoniją, kuri parodytų mūsų vertybes ir principus, todėl pateikėme labai įpareigojančią žinią“, – sakė T. Estanguet. „Idėja buvo iš tikrųjų paskatinti apmąstymus. Norėjome, kad žinia būtų kuo stipresnė.“
Jis taip pat pažymėjo, kad „tai prancūziška ceremonija, skirta Prancūzijos žaidynėms“, todėl „pasitikėjome savo meno vadovu“ ir pridūrė: „Prancūzijoje turime saviraiškos laisvę ir norėjome ją apsaugoti.“
Tarp daugybės katalikų balsų, kurie to taip nemanė ir pasisakė prieš ceremoniją, pradedant tokiais asmenimis kaip vyskupas Robertas Barronas ir amerikietiškojo futbolo žvaigždė Harisonas Butkeris ir baigiant Prancūzijos vyskupų konferencija, kuri pasmerkė, kad į ceremoniją įtrauktos „pasityčiojimo ir pasityčiojimo iš krikščionybės scenos“, Guardian atkreipia dėmesį į su Katalikų bažnyčia susijusio Italijos dienraščio Avvenire straipsnio reakciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
