Kodėl moterys į vyrus renkasi įkalinimo įstaigoje sėdinčius asmenis, - daugeliui dažnai lieka neįmenama mįslė. Psichologų nuomone, arba jos teka iš išskaičiavimo, arba turi asmeninių problemų. Tačiau kai normali moteris sutinka ištekėti už žmogžudžio, kuris vaikščiojo po miestą su nupjauta žmogaus galva, ir jos niekaip nepavyksta nuo šio žingsnio atkalbėti, pasak pareigūnų, belieka patikėti, kad akla meilė egzistuoja.
„Jis geras. Jis tikrai nekaltas, jį tik neteisingai nuteisė“, - tikino prieš keletą metų su pataisos namuose bausmę atliekančiu vyru susituokusi klaipėdietė. Moteris prašė neskelbti jos pavardės, tačiau tvirtino, kad visuomenė iki šiol klaidingai traktuoja pataisos namuose bausmę atliekančius asmenis.
„Tikrai ne visi jie yra degradavę. Daugelis jų yra visiškai normalūs žmonės, todėl mane siutina, kai visuomenė akivaizdžiai smerkia tas moteris, kurios pamilsta kalinį. Kitas būdamas laisvėje yra daug žiauresnis už tą, kuris sėdi kalėjime“, - tikino moteris.
Ji visomis išgalėmis gynė savo sutuoktinį, kuris prieš penketą metų peiliu sužalojo kitą asmenį. Neva jis buvęs neblaivus, nežinojo, ką daro. Tiesa, tuomet moteris nepažinojo savo būsimojo, meilė įsiliepsnojo po to, kai ji netikėtai vieną dieną sulaukė laiško iš pataisos namų.
„Vienintelis kalinio žmonos trūkumas, kad labai retai matai savo vyrą. Bet juk ir jūreivių reikia laukti kelis mėnesius, kol grįžta iš jūros“, - šypsojosi graži, išsilavinusi ir gerą darbą turinti moteris. Tiesa, apie tai, kad ištekėjo už kalinio, ji iki šiol nedrįsta prisipažinti nei bendradarbiams, nei tolimesniems draugams.
Atkalbėti nepavyksta
„Kodėl moterys pasirenka atliekančius bausmę vyrus, - niekas negali pasakyti. Juk moterų apskritai neįmanoma suprasti. Buvo vienas toks atvejis, kai moteris tik iš trečio karto ištekėjo už atliekančiojo bausmę, nes prieš tai kiti du atsisakė ją vesti. O ta moteris visiškai normali, tvarkinga, gyvenanti laisvėje“, - pasakojo Kybartų pataisos namų direktorius Edmundas Žalys.
Kadangi visos būsimos nuotakos šiam pareigūnui turi atnešti pažymą iš metrikacijos biuro, vyriškis neslėpė, kad dažnai nesusilaiko ir bando jas atkalbėti nuo tokio žingsnio.
„Vieną kartą tokia nuotaka su savo jaunikiu apskundė mane Kalėjimų departamentui, kad noriu sugriauti būsimą šeimą. Tai dabar nebeatkalbinėju. Bet vis tiek paklausiu, ar moteris tikrai žino, už ką jos mylimasis nuteistas. Pavyzdžiui, šiemet pas mus buvo užregistruotos dvi santuokos su žmogžudžiais, tad aš jau niekuo nebesistebiu. Klausiu merginos, ar ji žino, kad jos išrinktasis vaikščiojo po Kauną su nupjauta žmogaus galva, o ši sako žinanti, tačiau dėl to savo sprendimo tuoktis net nesiruošia pakeisti“, - stebėjosi visko matęs E. Žalys.
Visgi yra buvę atvejų, kai moterys tik iš direktoriaus sužinojo, kiek iš tiesų jų būsimiems vyrams dar yra likę „sėdėti“. Kai kurios jų, tikėjusios, kad po metų jų mylimasis išeis į laisvę, o paskui išgirdusios, kad jo teks laukti kone dešimt metų, tuoktis atsisakė.
Tačiau vis dėlto yra nuotakų, kurioms vyrų bausmės laikas neturi visiškai jokios reikšmės.
„Būna ir taip, kad vestuvių data jau paskelbta, o moteris dar net nematė savo išrinktojo. Tuomet mes raginame ją nors trumpam susitikti su būsimuoju sutuoktiniu, suorganizuojame pasimatymą. Nors ir per stiklą, nors ir telefonu, bet vis tiek norisi, kad bent įsitikintų, ar tai tikrai tas pats asmuo, su kuriuo ji susirašinėjo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai jau susituokusi moteris pabėga iš ilgalaikio pasimatymo, matyt, dėl iškilusio konflikto su sutuoktiniu“, - pasakojo pataisos namų vadovas.
Moka apsukti galvą
Nors jokios statistikos neveda, Kybartų pataisos namų vadovas sakė nepastebėjęs, kad santuokų tarp nuteistųjų ir esančių laisvėje pastaraisiais metais būtų pamažėję ar padaugėję.
Tuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo Jono Malaškevičiaus duomenimis, šioje įkalinimo įstaigoje dabar žiedais mainomasi kur kas rečiau nei prieš keletą metų. Žinia, tuomet buvo viliamasi, kad minint Lietuvos tūkstantmetį bus paskelbta amnestija, tad šeimas sukūrę bei vaikų turintys kaliniai tikėjosi patekti į laimingųjų gretas.
„Dabar nebepastebime tokios tendencijos, kad būtų sudarinėjamos dirbtinės santuokos ar specialiai ieškoma moterų su vaikais“, - sakė J. Malaškevičius.
Kybartų pataisos namų vadovas pastebėjo, kad dažniausiai nuotakų laisvėje ieško ilgas bausmes atliekantys vyrai, vidutinis jų amžius - 33 metai.
Dažniausias susipažinimo būdas - laiškai ir SMS žinutės. Nors nuteistieji negali naudotis mobiliaisiais telefonais, tačiau niekam ne paslaptis, kad daugelis jų slapta tai daro. Dažna moteris nustemba gavusi SMS ar laišką iš nepažįstamojo. Meiliais laiškais nuteistieji atakuoja ne tik Lietuvos žvaigždes, bet ir paprastas mirtingąsias.
„Iš kur jie gauna adresų ar telefono numerių? Laisvėje esantys draugai parūpina, be to, jie prenumeruoja spaudą, o ten būna įvairių skelbimų. Jie labai apsukrūs, jei sugeba telefonu iš žmonių išvilioti tokias pinigų sumas, tai ką jiems reiškia moteriai galvą apsukti“, - kalbėjo E. Žalys
Pareigūnai neslėpė, kad nuteistieji gali išsiuntinėti šimtus laiškų, kol moteris „užkimba“. Dažniausiai visoms rašomas tas pats iš anksto paruoštas tekstas.
„Būna ir tokių atvejų, kai vieni iš kitų laiškus nusirašinėja, bet šitaip daro žemesnio intelekto asmenys. Tikrai yra gabių ir mokančių puikiai reikšti savo mintis nuteistųjų. Jie lanko mokyklą, ir mokytojos sako, kad kai kurie parašo labai gerus rašinius“, - pasakojo E. Žalys.
Mylima... dukart metuose
Panevėžio pataisos namuose, kur bausmę atlieka dailiosios lyties atstovės, santuokos pastaruoju metu nėra dažnas reiškinys. Šiemet įvyko tik viena tokia santuoka ir ta pati buvo užregistruota, kai nuteistoji buvo laikinai perkelta į Lukiškių tardymo izoliatorių.
Gana dažnai pataisos namų gyventojos tampa taip pat bausmę atliekančių vyrų sutuoktinėmis.
„Ypač daug tokių santuokų pasipylė po to, kai 2003 metais, įsigaliojus naujam Bausmių vykdymo kodeksui, buvo leista registruoti ir tas santuokas, kai abu asmenys atlieka bausmę. Tuomet ir prasidėjo santuokos tarp visiškai nepažįstamų asmenų, nes nuotaka jaunikį pamato tik vestuvių dieną. Socialiniai darbuotojai visuomet akcentuoja, kad pamačiusios jaunikį jos gali atsisakyti, tačiau nė viena ta galimybe nepasinaudojo. Mes net rengėme tokią akciją - leidome toms nuteistosioms, kurios jau nusvilo nuo tokių santuokų, bendrauti su besiruošiančiomis šiam žingsniui, bet mūsų pastangos buvo bevaisės - nė vienos nepavyko atkalbėti. Matyt, moters prigimtis yra tokia, kad jai norisi būti mylimai, kad ją ant rankų panešiotų, nors ir labai retai, vos du kartus per metus - tik tiek ilgalaikių pasimatymų gali turėti susituokę ir abu bausmę atliekantys asmenys. Be to, ir laiškais jie negali susirašinėti“, - pasakojo Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė.
Pasak jos, viena nuteistoji šitaip motyvavo tokį savo žingsnį: „Įdomu nors kartą ištekėti, o gal ir pasiseks...“
Nors tokios bausmę atliekančios poros matosi labai retai, jau yra ir jų meilės vaisių. Tačiau, R. Stankuvienės duomenimis, tos moterys su vaikų tėvais jau nebepalaiko jokių santykių.
„Paprastai nuotaką į zoną pas jaunikį mes vežame su konvojumi, kurio išlaidas turi apmokėti sutuoktiniai - vidutiniškai tai jiems kainuoja 200 litų. Dar nėra buvę, kad nuotaka vilkėtų puošnią baltą vestuvinę suknelę ar nuometą, bet, žinoma, jos stengiasi atrodyti gražiai“, - pasakojo R. Stankuvienė.
Pirmoji tokia santuoka įvyko 2004 metais ir ši moteris jau spėjo du kartus išsiskirti. Iš viso nelaisvėje esančios moterys tuokėsi 41 kartą, kone pusė jų - su taip pat bausmę atliekančiais vyrais.
Be šampano ir be maršo
Įkalinimo įstaigoje registruojamos santuokos toli gražu neprimena ištaigingos ceremonijos Civilinės metrikacijos skyriuje - neskamba Mendelsono maršas, negalima gerti šampano. Dažnai dalyvauja tik du liudininkai - kartais tai būna nelaisvėje esantys likimo broliai.
E. Žalys prisiminė atvejį, kai vienuose pataisos namuose nuteistieji net buvo paskelbę bado streiką, nes nebuvo leista visam būriui dalyvauti vestuvėse.
Ceremonija trunka trumpai, o po to jauniesiems skiriamas ilgalaikis pasimatymas - nuo 1 iki 2 parų.
E. Žalys pasakojo, kad jauniesiems užleidžiami geriausi pataisos namų „apartamentai“, kur yra lova, virtuvėlė, dušas bei televizorius.
Tik Lukiškių kalėjime ilgalaikių pasimatymų nėra, tad sutuoktiniai po ceremonijos gali dar pabendrauti 2 valandas per stiklą telefonu, stebint prižiūrėtojui.
Tais atvejais, kai pora turi bendrą vaiką, kalėjime leidžiama atskirame kambarėlyje be prižiūrėtojo pabendrauti 4 valandas.
„Administracija sprendžia, kokį pasimatymą skirti jaunikiui po vestuvių kalėjime. Įvertinamas jo elgesys. O gal jis smurtauja, gal gali panaudoti fizinę jėgą“, - pasakojo J. Malaškevičius.
Jis neslėpė nuostabos, kad moterys ryžtasi tokiam žingsniui ir išteka už kalinio.
„Blaiviai mąstantis žmogus niekada tokios santuokos nesudarys. Tai tikrai išskirtiniai atvejai, su asmeniniais išskaičiavimais“, - įsitikinęs pareigūnas.
„Arba moteriai tai finansiškai naudinga, arba ji turi asmenybės pokyčių“
Valdas KERDOKAS, psichologas
Čia panašiai kaip turėti tikrą vyrą ir susikurti jo idealą - pastarasis nei oro gadina, nei jam valgyti reikia ruošti... Taip pat daugelis moterų nesupranta, kodėl kitos moterys gyvena su alkoholikais, kurie jas muša. Tiesiog moterys susikuria savo lūkesčių sistemą, arba savo misiją ir šitaip įtvirtina savo buvimą žemėje. Dažniausiai toks žmogus būna neatidavęs į aplinką šilumos, arba jos negavęs. Tokios moterys dažniausiai augo specifinėje aplinkoje, kur trūko harmonijos, kur nesusiformavo tinkamas vyro, tėvo paveikslas. Tai visgi dažniausiai emocionaliai nebrandžios asmenybės.
Taip jau yra, kad moterims labai reikia komplimentų, meilės žodžių ir daugelis jų net nesuvokia, kad kalinio rašytas laiškas iš tikrųjų yra prieš šimtą metų kurio nors garsaus rašytojo kūrinio dalelė. Joms nesvarbu, kad tas kalinys tokių laiškų per dieną išsiunčia kone penkiasdešimt.
Yra ir kitų motyvų. Vieša paslaptis, kad kaliniams „žmonų“ parūpina laisvėje esantys draugai. Tiesiog tos moterys už tokią paslaugą gauna pinigų ir šitaip išlaiko savo buitį, vaikus. Tačiau nė viena jums neprisipažins, kokie tikrieji tokios santuokos motyvai.
Kita vertus, atlikti tyrimai byloja, kad ovuliacijos metu moterys trumpalaikiams santykiams fiziologiškai renkasi agresyvių veido bruožų vyrus.
Taigi vieno atsakymo, kodėl moterys teka už kalinių, negali būti. Kiekvienas atvejis individualus - nuo besąlygiškos meilės iki finansinių išskaičiavimų.
Edita GUDAVIČĖ
