Anemija (mažakraujyste) laikoma būsena, kai sumažėjus eritrocitų ir juose esančio baltymo hemoglobino mūsų organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis ir mieguistumas.
Iš pradžių nematyti jokių anemijos požymių. Ji laiku nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Ilgai besitęsianti mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų, gerokai trumpinančių gyvenimą.
„Nusimesk anemijos kilpą!“ – tokią sveikatos profilaktikos akciją Kaune, Panevėžyje, Tauragėje ir Mažeikiuose organizuoja „Medicina practica“ laboratorijos. Jos metu iki balandžio pabaigos atliekami anemijos tyrimai su didele nuolaida nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos kainos. Taip pat bus platinamos skrajutės, o žiniasklaidoje aiškinama apie anemijos pavojų bei kaip galima jos išvengti.
Anemija yra pavojinga bet kurio amžiaus žmogui ir vargina net kas trečią gyventoją.
Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė, kurią galima išgydyti laiku pradėjus vartoti geležies preparatus ir vitaminus.
Gydytojų teigimu, Lietuvoje žmonės anemija serga tris kartus dažniau nei Europoje ar Amerikoje. Tai lemia blogesnė mityba bei socialinė aplinka. Tačiau paslėptos anemijos problemai mūsų šalyje dar skiriama per mažai dėmesio. Kadangi mažakraujystė vystosi pamažu, ji net nelaikoma liga, todėl tampa lyg paties žmogaus rūpesčiu.
Mūsų šeimos gydytojų galimybės skirti reikiamus tyrimus yra ribotos. Mums įprastas bendrasis kraujo tyrimas parodo hemoglobino kiekį kraujyje. Tačiau jo pokyčiai atsiranda, kai jau pradedamos naudoti organizmo geležies atsargos. Anemijos problemą daug anksčiau išryškina feritino tyrimas, bet už jį žmogui tenka susimokėti pačiam.
