Apie karjeros pasirinkimą, Austėja Landsbergienė sako žinojusi dar pradinėse klasėse: „Man nepaprastai patiko mokykla. Labai patiko mokytis. Niekad nebuvau iš tų vaikų, kurie nelaukia mokyklos. Man vasara būdavo per ilga. Ir aš kažkada tėvų paklausiau, ką man daryti, kad aš visą laiką mokyčiausi?
Ir mama pasakė, kad mokslų daktarai ilgiausiai mokosi. Gerai, tada ir būsiu mokslų daktare, pasakiau. Ir prisimenu, kai mokykloje gavau pirmąjį ketvertą (penkiabalėje sistemoje), tai labai verkiau, nes galvojau, kad jau nebegalėsiu būti mokslų daktare“, – atvirai pasakojo mokslų daktare tapusi A. Landsbergienė.
Įvyko lūžis
Kaip pasakojo pašnekovė, būdama mokykloje moteris aktyviai dalyvaudavo įvairiose veiklose bei neleisdavo sau turėti žemesnio vidurkio nei 10, tad daugelis sakė Austėjai stoti į tarptautinius mokslus arba teisę, tačiau moteris pasuko pedagogikos kryptimi.
„Prisimenu tėtis kartą grįžo iš Tėvų tarybos jubiliejaus mokykloje ir pasakojo, kad viena mokytoja kalbėjo, jog galėjau tapti Lietuvos prezidente, o nuėjau į pedagogiką ir dar keturis vaikus pasigimdžiau.
Tada susimąsčiau, kaip tiems vaikams rinktis pedagogiką, jeigu patys pedagogai taip sako? Labai asmeniškai ir skaudžiai tą priėmiau.
Turbūt manyje tada ir įvyko tas lūžis, kad aš visiems vaikams sakau, kad tavo profesijos prestižas yra tavo galvoje. Tu nusprendi rinktis šią profesiją, tu nori keisti tų vaikų gyvenimus. Ir tada jie tą jaučia, jaučia jų tėvai, o tada iš tiesų keiti tų vaikų gyvenimus.
Visur pradėjau kalbėti, kokia nuostabi ši profesija, o šiandien jau turiu sulaukusi daugiau nei 20 laiškų, kai žmonės parašė, kad pasirinko pedagogo profesiją vien dėl mano kalbų“, – dalijosi moteris, teigdama, kad visi gali būti kažkur išskirtiniai ir labai nuostabūs – tik reikia nebijoti to ieškoti.
Patarimai jaunam žmogui
Pedagogo profesija – tikrai ne kiekvienam. Moteris pasidalijo savo įžvalgomis, kokių savybių reikia šios profesijos atstovui.
„Manęs viena mokytoja paklausė, Austėja, ko labiausiai reikia pedagogui? Ir aš atsakiau, kad tiesiog gyvenimo džiaugsmo. Kai tu matai stiklinę pusiau pilną, o ne pusiau tuščią. Kitu atveju, kai tu ateini ir visiems sunku į tave žiūrėti, matydavau tą ir tarp kolegų, tiesiog norisi pasakyt, tu sveika, tu turi nuostabią šeimą. Ir juk dar tik rytas, ko čia eit koją už kojos velkant?
Vaikai labai tą jaučia. Jie jaučia tą dinamiką, autentiškumą, nuoširdumą.
Kai tu esi autentiškas, nebijai su vaikais pajuokauti, pasidalinti savo gyvenimo istorijomis, tuo, ką skaitai, ką darai, tiesiog bendrauji su jais – tai yra svarbiausia pedagogui. Labai svarbu ir lankstumas“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Kaip teigė pašnekovė, ši profesija reikalauja itin stipraus psichologinio pasiruošimo.
„Tu turi būti labai tvirtas psichologiškai. Tu visą laiką gausi piktus tėvų laiškus, o ir kolegos nebus vien vaivorykštės ir vienaragiai.
Visiems mokytojams labai svarbus tas tėvų pripažinimas, bet svarbu suprasti, kad kai tėvai parašo piktą laišką, tai yra ne apie tave, tai – apie juos“, – sakė pašnekovė.
Jos atviras pasakojimas – dalis naujo „Jaunimo linijos“ tinklalaidės sezono, kuriame žinomi savo sričių profesionalai pasakoja savo istorijas – kad parodytų jauniems žmonėms, jog kelyje į sėkmę bus visko: nuotykių, abejonių, klaidų, nusivylimų, laimės akimirkų ir augimo.
Visi ketvirtojo sezono epizodai yra pasiekiami vaizdo platformoje „Youtube“:
Kviečiame klausytis ir žiūrėti tinklalaidę „Iš širdies: karjera be IG filtrų“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
