Besidominčių nardymu skaičius auga ir Lietuvoje. Tačiau vis dar yra nemažai norinčių nardyti žmonių nedrįsta to padaryti dėl tam tikrų egzistuojančių mitų. Šiuo mitus paneigia Nardymo mokyklos STAF instruktorius Algirdas Balanda.
Pirmas mitas: nardyti galima tik egzotinėse šalyse.
Tiesa: nardyti galima ir Lietuvos vandenyse. Yra organizuojami pažintiniai nėrimai, kurių metu susipažįstama su narų įranga, vandens flora bei fauna. PADI sertifikatus turintys narai neria į Baltijos jūrą, Platelių ežerą – aptinkama daug įdomių dalykų: nuskendusių laivų, įvairiausių žuvų bei augalų.
Antras mitas: vandenynuose plaukioja rykliai, žudantys narus.
Tiesa: vandenynuose plaukioja rykliai, bet narai jiems paprasčiausiai neįdomūs. Pamatę ryškias šviesas, kameras jie apsisuka ir išsigandę sprunka kuo toliau nuo nardytojo. Šuo yra pavojingesnis už ryklį: 2005 metais Jungtinėje Karalystėje augintiniai mirtinai sukandžiojo 27 šeimininkus ir 4.5 mln. žmonių buvo užpultų. Remiantis organizacija, tarptautiniu mastu fiksuojančia ryklių užpuolimus, per metus, daugiausiai dėl savo netinkamo elgesio, buvo užpulti 58 žmonės. Taigi matyti, kad vandenyne saugiau nei parke, kuriame laksto šunys.
Trečias mitas: prieš pradedant nardyti reikia nusipirkti daugybę nardymo įrangos.
Tiesa: pradžiai yra reikalingi trys pagrindiniai reikmenys – kvėpavimo vamzdelis, naro kaukė ir plaukmenys. Dažniausiai visa įranga, reikalinga nardymui, yra nuomojama kursų metu ar nardymo punktuose.
Ketvirtas mitas: naras privalo būti itin sportiškas ir ištvermingas.
Tiesa: sportinis pasirengimas yra tik privalumas, tačiau tai nebūtina. Šis mitas atsirado dėl to, kad kursų metu dažniausiai instruktoriai prašo atlikti tam tikras užduotis, kad patikrintų būsimų narų pasirengimą ir žinotų, kokius įgūdžius vandenyje jie jau turi.
Penktas mitas: nardymas yra tik vyrų sportas, moterims tai per sunku.
Tiesa: moterys rečiau renkasi ekstremalų sportą nei vyrai, tačiau yra nemažai moterų instruktorių, nardymo mokytojų, profesionalių nardytojų, tad šis sportas yra skirtas ne tik vyrams, bet ir moterims.
Šeštas mitas: nardymas sukelia ausų skausmą.
Tiesa: nardymas gali sukelti ausų skausmą, jei panėrus nebus normalizuotas slėgis. Tai vienas iš pirmųjų dalykų, kurių moko kursuose.
Septintas mitas: PADI sertifikatas labai brangus.
Tiesa: kursų kaina priklauso nuo to, kurioje šalyje jų klausomasi. Lietuvoje kursai svyruoja nuo 850 Lt. iki 1200 Lt. Užsienyje jie daug brangesni, be to, kursai skaitomi ne lietuvių kalba.
Aštuntas mitas: nardymas vandens paviršiumi tas pats, kas nėrimas po vandeniu.
Tiesa: nardymas vandens paviršiumi lyginamas su krepšinio varžybų stebėjimu per televizorių, tai vaizdo stebėjimas per stiklą. Nėrimas su tam skirta įranga suteikia galimybę povandeninį pasaulį pamatyti taip arti, kaip pats žmogus nori, paliesti kai kuriuos augalus, pačiam pasijusti povandeninio pasaulio dalimi.
>>>>>>>>>>>>>>>
Nardymo veiklą vystanti Nardymo mokykla norintiems nardyti užsienio kurortų vandenyse pirmiausiai siūlo įsigyti PADI sertifikatą Lietuvoje. „Bet kokie nardymai turi būti atliekami tik su instruktoriumi ar gavus atitinkamą nardymo organizacijos sertifikatą. Nardant saugumas yra svarbiausias. Tam, kad žmogus po vandeniu žinotų, kaip elgtis, nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems narams, būtina baigti nardymo kursus ir gauti PADI – visame pasaulyje pripažįstamą Profesionalios Narų Instruktorių Asociacijos sertifikatą, skirtą narams gelbėtojams, aukščiausio lygio neprofesionaliems narams arba atviro vandens narams. Tai – vienas iš saugumo garantų,“ – teigia A. Balanda.
