Pavasaris, gražiausias metų laikas, daugybei žmonių yra kančių metas. Ore skraido žiedadulkės, o alergikai kamuojasi - čiaudi, šnarpščia, trinasi ašarojančias akis, dūsta.
Aplinka vis svarbesnė
Iki šiol buvo manoma, kad pirmą kartą alergijos simptomai paprastai pasireiškia tarp 15 ir 30 metų. Šiandien ši taisyklė nebegalioja; pirmą kartą šienlige suserga net 80-mečiai. Paveldimas jautrumas alergenams yra ne vienintelė alergijos atsiradimo priežastis, aplinka taip pat turi didelės reikšmės.
Tiek nesaikinga higiena, tiek teršalai ore skatina alergijas, nes abu veiksniai daro įtaką natūraliam imuninės sistemos gebėjimui skirti „draugą“ ir „priešą“. Be to, šalia kelių augantys augalai išskiria ypatingus baltymus, kurie žiedadulkes daro dar agresyvesnes. Dėl visuotinio klimato atšilimo žiedadulkės skraido kone ištisus metus. Be to, dėl švelnesnio klimato keičiasi augalija, vidutinėse platumose paplinta augalai, kuriems čia iki šiol būdavo per šalta.
Iš pradžių sloga, paskui astma
Varvanti nosis ir paraudusios akys yra tikrai nemalonūs reiškiniai, tačiau kai kam atrodo, kad vadinti šiuos simptomus liga yra perdėta. Specialistai su tuo nesutinka: organizmui alergiškai reaguojant į žiedadulkes kyla uždegimo reakcija, kuri pirmiausia pasireiškia sloga ir akių perštėjimu.
Negydoma šienligė 40 proc. atvejų per 8-10 metų pereina į astmą. Be to, kas trečiai šienligės aukai išsivysto kryžminė alergija: iš pradžių alergiškas žmogus reaguoja, tarkim, į beržo žiedadulkes, paskui į visas žiedadulkes, o galiausiai į namų dulkes ir maisto produktus. Taip yra dėl to, kad žiedadulkių ir augalinės kilmės maisto produktų struktūra turi panašumų, todėl imuninė sistema juos supainioja, į žiedadulkes, namų dulkių erkutes ar gyvūnų plaukus reaguoja tarsi į pavojingus ligų sukėlėjus ir išskiria uždegimo mediatorių histaminą.
Vėliau kyla ne tik viršutinių kvėpavimo takų gleivinių uždegimas, bet ir bronchų. Pasekmė - alerginė astma, kuri gali baigtis net mirtimi. Šienligė taip pat veikia proto pajėgumą, ir net smarkiai. Tyrimai rodo, kad vaikai mokykloje ir dirbantys suaugusieji dėl šieno slogos netenka apie 30 proc. darbingumo.
Geri šansai pagyti
Taigi alergija yra pernelyg stipri imuninės sistemos reakcija: natūrali organizmo gynybos sistema pradeda kovoti ne su pavojingais įsibrovėliais kaip bakterijos, o nukreipia ginklus į iš esmės nepavojingus baltymus. Alergija, taip sakant, yra imuninės sistemos klaida. Nustatyti, kokioms būtent žiedadulkėms žmogus alergiškas yra gana sudėtinga, tačiau naujausiais testais galima ištirti ne mažiau kaip 50 alergenų - vos iš vieno kraujo lašo. Greitai atsiras testų, kuriais iš vieno kraujo lašo bus galima identifikuoti 500 medžiagų alerginę potenciją.
Tiesa, išaiškinti „piktadarį“ - dar ne viskas, alergija dar neįveikta. Paprasčiausia, aišku, būtų vengti alergiją sukeliančių medžiagų, bet tai gali pavykti, kai alergiškai reaguojama į maisto produktus, o išvengti ore skraidančių žiedadulkių praktiškai yra nerealu. Vienintelis metodas kovoti su alergijos priežastimis yra hiposensibilizacija, taip pat vadinama specifine imunoterapija: ilgą laiką leidžiamos mažos alergeno dozės, jas pamažu didinant, imuninė sistema pripranta ir nebereaguoja taip smarkiai. Aštuoniais iš dešimties atvejų šis metodas padeda visiškai atsikratyti alergijos žiedadulkėms.
Tiesa, injekcijos daug kam nepatinka, todėl galima vartoti lašus - lašinti po liežuviu. Šis metodas pasižymi kai kuriais pranašumais. Pirma, pradėti gydymą galima ir sezono metu, kai žiedadulkės jau skraido. Anksčiau, ruošiantis pavasariui, leistis alergeną reikėdavo pradėti rudenį. Be to, gydymas trukdavo ilgai, o lašais dozė didinama daug greičiau.
Nuo alergijos varpinių žolių žiedadulkėms jau galima pasiskiepyti - 7 injekcijomis per 5 savaites. Imunoterapijos sėkmė nėra garantuota, tačiau 80-90 proc. žiedadulkėms alergiškų žmonių paskui jaučiasi daug geriau, be to, gydantis 3 metus, užkertamas kelias astmai. Tiesa, sergant autoimuninėmis ir skydliaukės ligomis, vartojant beta blokatorius ir ACE slopintojus arba nėštumo metu imunoterapija yra nerekomenduojama.
Be vaistų neapsieinama
Tačiau hiposensibilizacija tinka ne visiems ir ne visada padeda, todėl sunku išsiversti be vaistų. Jie slopina simptomus, bet, žinoma, padeda tik tol, kol yra vartojami.
• Antihistamininiai preparatai (nosies, akių lašai, tabletės) blokuoja histaminą ir mažina tinimą, paraudimą, niežulį. Naujos kartos vaistai apsnūdimo nesukelia.
• Kortizonas (purškalas nosiai, inhaliacinis purškalas) užkerta kelią uždegimui.
• Homeopatiniai vaistai (lašai, tabletės) slopina išskyrų iš nosies, ašarų tekėjimą bei gleivinių sudirgimą.
Tiesa, pirmiausia jauni ir dažniausiai kitomis ligomis nesergantys alergikai dažnai bando žiedadulkių skraidymo sezoną didvyriškai ištverti be vaistų. Tai yra visiškai neteisinga: galiausiai nusiskundimai tampa chroniški, taigi būtina išnaudoti visas galimybes sau veiksmingai padėti.
Berlyno „Charite“ klinikos pediatrijos skyriuje medikai, vadovaujami prof. Ulricho Wahno, kuria naują skiepijimo būdą. Išbandoma vakcina, kurioje yra dviejų bakterijų, gyvenančių žarnyne ir aplinkoje, liekanų. Kasdien peroraliniu būdu gaudami šios medžiagos, kūdikiai turėtų tapti atsparūs dažniausiems alergenams, kaip kačių plaukai ir žiedadulkės. Vakcina yra visiškai nepavojinga, ji padeda treniruotis imuninei sistemai, kuriai yra nenaudingas šiuolaikinis sterilus gyvenimo būdas.
