Kauniečio lėkštėje – tikras meno kūrinys: vien pažiūrėjus tįsta seilė

Prieš daugelį metų visuomenėje buvo susiformavęs stereotipas, kad prie puodų suktis gali ir turi tik moterys. Besikeičiant laikams keitėsi ir požiūris į maisto ruošą, o vyrai virtuvėje tapo vis dažnesniais svečiais bei šeimininkais. Vienas jų – Aurimas Petrikas. 

Aurimo Petriko patiekalai (tv3.lt fotomontažas)
13

23-ejų kaunietis itin sėkmingai per trumpą laiką socialiniame tinkle „Instagram“ savo receptais bei patiekalų nuotraukomis sulaukė daugybės dėmesio. Apie meilę maistui, apetitą keliančias fotografijas bei mėgstamiausius skonius kalbamės su Aurimu. 

(13 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Aurimo Petreikio patiekalai

Ar seniai susižavėjai kulinarija? Kaip ji atsirado tavo gyvenime?

Susižavėjau būdamas 12-13 metų. Stebėdavau, kaip gamina šeimos nariai, ir panorau vieną kartą pabandyti pats pagaminti.

Kokių kulinarinių bandymų turėjai vaikystėje?

Viskas prasidėjo nuo mamos gamintos vištienos su svogūnais, tada perėįo į obuolių pyragą ir taip vis kažkas naujo. Mama virtuvėje sukiotis leido lengvai, būdavo momentų, kad pati sakydavo „pasidaryk valgyti pats, jau moki“ (juokiasi). 

Kuo tave traukia maisto gaminimas?

Mane traukia keliais dalykais, vienas iš jų – pamatyti žmogaus veido išraišką, kuris ragaus mano pagamintą maistą. Man nebūtina sakyti, kad buvo skanu, man užtenka pamatyti veidą ir tuščią lėkštę.

REKLAMA

Kitas dalykas, tai – finalinis patiekalo rezultatas, kai tiek įdėjai darbo ir meilės bei žavesio į vieną paprastą lėkštę, kurią stengeisi paversti nepamirštamu atsiminimu.

Ką labiausiai mėgsti gaminti?

Keksiukus. Vienareikšmiškai. Tik dėl jų nenustojau gaminti, kad ir kokių būdavo dienų.

Negi nebuvo tokių akimirkų, kai prideginai puodus ar sudeginai patiekalą?

Esu ir keksiukus sudeginęs, ir kremą perplakęs. Vaikystėje, kai kepdavau picas namie, jos labai pridegdavo, nes įdėdavau į orkaitę ir eidavau su kompiuteriu žaisti... Tačiau mokaisi iš klaidų ir stengiesi būti atidus detalėms ir tam, kas vyksta aplinkui.

Kada supratai, jog esi talentingas kulinaras? Ar dažnai draugus, tėvus vaišindavai?

Atvirai pasakius, aš labai savikritiškas todėl, kad esu talentingas. Turbūt dar dabar nesu to supratęs, nors tai girdžiu iš aplinkinių. Aš tiesiog stengiuosi plaukti prieš srovę ir kurti naujus dalykus, kurių kiti nesugalvotų. 

Turbūt tas mano savikritiškumas ir lėmė, kad niekad nekėliau nosies į viršų, o tyliai ramiai viduje džiaugdavausi, jeigu kažkam patiko tai, ką pagaminau.

Be kokių produktų neįsivaizduoji savo šaldytuvo?

Aštraus padažo, sūrio ir sviesto. Sviestą naudoju kepimui, čia jau prancūzų virtuvės įtaka.

Kokios mados atkeliauja į maistą?

Apstu visokių prognozių, kokios bus mados kitais metais, bet aš niekad jų nesureikšminu ir stengiuosi įvesti pats kažkokią madą. Norėčiau įvesti senų receptų prikėlimo bangą ir prikelti senus, atsibodusius receptus, tokius, kaip užpilami makaronai. Juos galima labai madingai ir skaniai bei modernizuotai perteikti. 

Aktyviai maisto nuotraukomis dalijiesi ir socialinėje erdvėje. Ar daug laiko atima gražios nuotraukos padarymas?

Jeigu tai yra planuotas receptas, tuomet ilgiau, jeigu kažkoks eksperimentas, mažiau. Tačiau abiem atvejais didžiausią laiko dalį suvalgo fotografavimas. Galima pagaminti ir per 5 minutes, bet fotografuosi apie valandą laiko. Kol susiderini fotoaparato nustatymus, tada viską reikia gražiai sudėlioti nuotraukos kompozicijai... Iš pirmo karto retai kada gaunasi, aš perdėlioju mažiausiai 10 kartų, kol atrandu mano akiai idealiausią vaizdą. Buvo taip, kad paprastą sriubą fotografavau 1,5 val., nes man tiesiog nepatiko, kaip atrodo. 

Ar tiesa, kad kartais patiekalai yra ruošiami tik dėl nuotraukų, o ne dėl to, kad kažkas juos valgys?

Tiesa, kaip ir minėjau, jeigu planuotas receptas, aš asmeniškai dažniausiai tik paragauju, ar viskas tinka, kad galėčiau surašyti receptą. Aišku, būna ir išpili ar išmeti, gaila, bet ką padarysi. Žinoma, dažniausiai stengiuosi, kad būtų du zuikiai vienu šūvi –  graži nuotrauka ir kažkas pavalgęs.

Kokia tavo svajonė?

Sako svajoti reikia tyliai, bet visada norėjau savo desertinės, visai kitokiu konceptu ir kitokia prasme.

Aurimas taip pat su tv3.lt skaitytojais dalijasi ir savo pamėgtu receptu.

Skrebučiai su kiaušiniais ir maskarpone pagal Aurimą

Skrebučiai su kiaušiniais ir maskarpone:

2 porcijoms reikės:

2vnt kiaušinių;

2 riekelių pasirinktos duonos;

20g sviesto;

1 šaukšto maskarponės;

Laiškinių česnakų (pagardinimui);

Vyšninių pomidoriukų;

1 pievagrybio;

Druskos, pipirų;

Gaminimo eiga: 

Kiaušiniai pasigamins greitai, todėl pirmiausia pasikepinam grybus ant sviesto su druska ir pipirais. Prieš gaminant kiaušinius susipjaustom laiškinius česnakus, vyšninius pomidoriukus ir paskrudinam duoną. 

Svarbiausia dalis – kiaušiniai. Į patogų puodą (mažiausio dydžio, bet kad būtų patogu maišyti) įmušame 2 kiaušinius ir sudedame sviestą. Tik tada statome ant ugnies ir pradedame viska maišyti su mentele puode (geriausia naudoti silikoninę). Ugnis turi būti vidutinio stiprumo. Kiaušinius maišome nuolat lengvais apskritimo judesiais, nepaliekame prie kraštų prilipusios kiaušinių masės. Kai matome, kad kiaušiniai pradeda keisti formą ir jungtis į vieną masę, nukeliame nuo ugnies ir toliau maišome (tam, kad jie neperkeptų, nes masė turi būti kreminė). Šį metodą naudojame kelis kartus, kol kiaušiniai pradeda tapti kreminiais. Išjungiame ugnį. Tada dedame druskos ir pipirų bei maskarponės. Viską sumaišome ir paragaujame ar iškepę ir gardiname laiškiniais česnakais, keptais pievagrybiais.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų