Tiesa, Skuodis klimpsta vis giliau – penktadienį dėjosi nemaloniai nustebusiu, kad geležinkeliai derasi su įmonėmis, kaip priimti baltarusių pinigus po sankcijų įsigaliojimo, bet pasirodo, kad apie fintech įmonės pasiūlymą ministras tiesiogiai buvo informuotas dar lapkričio pradžioje.
Po Vyriausybės posėdžio bemaž paskutinis išėjęs trąšų skandalo epicentre esantis Susisiekimo ministras kalbėti apie savo likimą ir susiklosčiusią padėtį net nenori kalbėti.
Šiandien Skuodis registravo ir oficialų prašymą premjerei atleisti jį iš darbo. Bet ar jau ieškosi naujo darbo, Skuodis sakyti nenori: „Premjerė pati pakomentuos šitą klausimą. — O ar jūs išgirdot, ar jau žinot ką darysit? — Premjerė pati pakomentuos šitą klausimą, aš savo prašymą atleisti iš pareigų esu pateikęs, tai dabar yra premjerės sprendimas.“
Pati premjerė pasikalbėti šiandien nuvyko pas prezidentą. Bet sprendimo viešai dar neskelbia. Anot jos patarėjos, viskas paaiškės rytoj.
„Yra terminai, pradeda kapsėti 5 dienos, ar kiek tenai, tai per jas tikrai bus sprendimas“, – teigia M. Skuodis.
Skuodis ir Landsbergis sako, kad jų sprendimai pasitraukti, jei taip atrodys geriausia premjerei, yra rimti. Tačiau tuo abejoja opozicija – sako, kad tai tik blefas.
„Aš manau, kad čia yra įtampos nuėmimui ir laiko ištempimui, nes niekas čia nenori nei iš pareigų trauktis, nei realiai suvokia, arba nori suvokti savo atsakomybę“, – kalba socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Absoliutus blefas, nulinė tikimybė, kad neliks, bent jau Landsbergio tai tikrai, dėl Skuodžio gal dar šiek tiek kokia 10 procentų duočiau tikimybę, bet jeigu kas paprašytų statyti už tą variantą savo asmeniniu pinigų, tai nė 10 eurų nestatyčiau“, – antrina darbietis Andrius Mazuronis.
Kad ministrų pareiškimai gali būti viešųjų ryšių triukas, rodo ir savaitgalį it iš gausybės rago pasipylę valdančiųjų bei jų užtarėjų žinutės ir įrašai viešumoje, kad ministrų atleisti negalima – esą tai nepadės išspręsti krizės, o jeigu Rusija puls Ukrainą, laikas keisti Landsbergį kitu būtų labai negeras. Tą patį vieningai kalba ir valdančiųjų lyderiai Seime.
„Kremlius dabar laukia, jeigu tiktai Skuodis su Landsbergiu pasitrauktų, iš karto, matyt, pradėtų karą prieš Lietuvą“, – sako „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Laisvės partija, delegavusi Skuodį į ministrus, nė nesvarsto ieškoti naujo kandidato.
„Manau, kad ankstyvas klausimas, reikia dar ieškoti sprendimų dėl trąšų, pirmiausia“, – kalba Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
O sprendimų karštligiškai ieškoma. Nors anksčiau kartota, kad be Europos Sąjungos jokių sankcijų įvesti negalime, Skuodis registravo įstatymo projektą, kuris leistų drausti bet kokių prekių įvežimą į Lietuvą iš Baltarusijos. Tiesa, kurias prekes drausti įvežti, atskirai spręstų Vyriausybė.
Įstatymas leistų išvengti ir situacijos, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį, trąšas per Lietuvą nepradėtų vežti įmonė „Gargždų geležinkelis“. Ji valdoma Igorio Udovickio, kuriam kartu su „Belaruskali“ priklauso Birių krovinių terminalas Klaipėdos uoste, per kurį ir kraunamos Lukašenkos trąšos.
„Kada įstatymas galėtų įsigalioti, būti priimtas? — Priklausys nuo to, kaipo mes sutarsime Vyriausybėje ir Seime“, – teigia M. Skuodis.
Bet dabar Skuodis sako svarbu išsiaiškinti, ar avansinius mokėjimus už krovinių vežimą jau įsigaliojus sankcijoms, Baltarusiai buvo suderinę su geležinkeliais. Jei jie nederinti, avansu esą geležinkeliai galėjo iš karto grąžinti, ir dabar nereikėtų trąšų vežti toliau.
„Pagal sutartį jis turėjo būti derintas, neįsivaizduoju, kaip galėjo įkristi, tai mes šitus dalykus išsiaiškinsime, valdyba juos aiškinasi, aš tikiuosi rytoj pateiks labai aiškius atsakymus. — Jūs pats dar neturite atsakymų į šitus klausimus? — Aš pats dėl šito dalyko atsakymo neturiu“, – tikina jis.
Skuodis dar penktadienį dėjosi nustebęs, kai paaiškėjo faktas, jog geležinkeliai iš anksto tarėsi su įmonėmis dėl galimybių gauti pinigus iš baltarusių po to, kai amerikiečių sankcijos įsigalios. Skuodis tada parašė, jog dėl šio fakto, reikia vertinti ar Bartuška gali toliau vadovauti geležinkeliams. Bet tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ praneša matę vidinį susirašinėjimą, kuriame Bartuška dar lapkričio pradžioje tiesiai ministrui siuntė informacija apie vienos fintech įmonės pasiūlymą su galimybėmis apeiti sankcijas.
„Kaip jie reaguotų, jeigu tokie veiksmai būtų atsitikę prie Sauliaus Skvernelio, Algirdo Butkevičiaus, ar kurio nors vieno iš centro kairiųjų ministro pirmininko Vyriausybės. Net neabejoju, kad jau būtų su laužais žmonės prie Seimo aikštės, apkaltinti tėvynės išdavyste, tautos tribunolas suorganizuotas ir panašiai“, – rėžia A. Mazuronis.
O šiandien Vyriausybė nusprendė, kad po to kai Lietuvos geležinkeliai neteks Belkalij kasmet sumokamų 60–70 milijonų eurų, jei įmonę prireiks subsidijuoti tam skolinsis valstybė. Bartuška anksčiau yra sakęs, kad kasmet gali prireikti po 50 milijonų eurų subsidijų.
