Penktokė Marija kruopščiai klijuoja detales ant kalėdinės dekoracijos. Rankų darbo puošmena keliaus į vienišų senolių namus. Mergaitė siunčia ir linkėjimų. „Daug sveikatos, laimės, meilės ir šilumos. – Ar sunku buvo padaryti darbelį? – Ne, aš iš meilės dariau, tai buvo nesunku“, – sako dienos centro lankytoja Marija.
Panevėžio socialinių paslaugų vaikų dienos centre prieš šventes tikros kalėdinės dirbtuvės. Po pamokų sugužėję vaikai lipdo, siuva, dekoruoja kalėdines puošmenas. Kitame kambaryje kvepia sausainiais. Atvėsusius sausainius vaikai puošia pabarstukais ir kuria sveikinimus vienišiems senoliams.
„Palinkėčiau susirasti tą tikrą laimę, susirasti su kuo tikrai būtų smagu. Kad ir neturi su kuo, bet nors sausainukai pradžiugins juos“, – kalba dienos centro lankytoja Danielė.
„Manau, kai pamatys tuos meduolius, tai pasidarys laimė jiems“, – sako dienos centro lankytoja Urtė.
Vaikų rankų darbo dovanėlės iki didžiųjų metų švenčių pasieks Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojų lankomus ir prižiūrimus gyventojus. Dažniausiai tai vieniši, ligoti, savimi nebegalintys pasirūpinti žmonės, kartais artimųjų pamiršti senjorai.
„Kaip jie nuoširdžiai dėkoja, kaip jie nuoširdžiai džiaugiasi ir kaip sušildo iš pažiūros ta maža dovanėlė. Galima sakyti, kad su mūsų dovanėlėm pas tuos žmones, pas tuos senelius ateina šventė“, – pasakoja Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Šventė jau beldžiasi ir į Janinos širdį. Sausį 80-etį švęsianti Janina sako, kad šventes pasitiks visiškai viena.
„Ničnieko neturiu, mirė vyras, tėveliai išmirė, brolių, sesių neturėjau, vaikelių neturėjau, nieko daugiau neturiu, nieko nieko, viena viena. Kadangi kai dabar tas karantinas, tai ir išeiti nėra kur. Tai kas nors dar mane prisimena, tai labai malonu, taip malonu“, – pasakoja vieniša senjorė Janina.
O mokiniai kuria kalėdines atvirutes. Panevėžio Šaltinio progimnazijos vaikų darytos atvirutės keliaus į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.
„Aš piešiu židinį, tikėdamiesi, kad tai suteiks seneliams šilumą, meilę ir gal prisiminimus apie šeimą“, – sako mokinė Ugnė.
„Pažįstamas ar nepažįstamas, vis tiek tai yra žmogus, vertas dėmesio ir meilės, ir globos“, – kalba mokinys Lukas.
„Tokia laiminga tiesiog jaučiuosi darydama, aš dar planuoju pabandyti nupiešti meduolių“, – pasakoja mokinė Akvilė.
Kol vieni dailina atvirutes, Klaidas dailyraščiu rašo sveikinimus. Jie bus įklijuoti į atvirutes.
„Tylią naktį, naktį šventą, baltos snaigės tyliai krenta“, – rašo mokinys Klaidas.
Vaikai stengiasi, kad kalėdinių sveikinimų užtektų visiems palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientams. Kai kurie jų dėl pandemijos šventes pasitiks be artimųjų apkabinimo.
„Mano mama dirba slaugos ligoninėje ir yra pasakojusi, kad senoliai gavę atvirutes iš nepažįstamų mokinių labai džiaugiasi jomis, jas vertina, jos ilgą laiką stovi ant jų staliukų, grožisi jomis. Tai tampa tokiu simboliu artumo, atjautos, kai mokiniai gali prisidėti ir atlikti gerą darbą“, – sako mokytoja Gintarė Krikščiūnienė.
Vaikų rankų darbo atvirutės iki švenčių bus saugiai pristatytos ir įteiktos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientams.
