Vaikams vasara – pramogų ir žaidimų metas. O atsipalaidavę mažųjų tėvai kartu džiaugiasi jau besibaigiančios vasaros dienomis ir retas kuris susimąsto apie koronaviruso grėsmę. Tarptautinis tyrimas atskleidžia, kaip iš tikrųjų koronavirusas paveikia vaikus iki 18 metų.
Iš viso koronaviruso pandemijos piko metu balandį ištirti 582 vaikai iš 25 Europos šalių. Lietuvoje į tyrimą įtraukti 6 tuo metu koronaviruso infekcija sirgę Santaros klinikų Vaikų ligoninės pacientai.
Pasak vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos Ingos Ivaškevičienės, atlikus tyrimą paaiškėjo – didžioji dalis vaikų, užsikrėtusių koronavirusu, karščiuodavo, tačiau liga trukdavo neilgai – iki savaitės.
„Pagrindiniai jų simptomai buvo karščiavimas ir kosulys. Tai būtų klasikiniai, patys dažniausiai pasitaikantys. Gali būti tokie ir nespecifiniai simptomai kaip virškinamojo trakto pažeidimo požymiai – viduriavimas, pykinimas“, – sako Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Tokie simptomai, kaip karščiavimas ir kosulys, pasireiškė 65 procentams atvejų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – daugiau nei pusei pacientų, o štai apatinių kvėpavimo takų ar pneumonijos simptomai tik ketvirtadaliui. Tiesa, 16 procentų vaikų liga pasireiškė išvis be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.
„Mūsų tam tyrime nustatyta, kad dalis vaikų sirgo ir neturėjo jokių simptomų. Bet kita medalio pusė yra ta, kad tie, kurie be simptomų, mes jų nematėme. Ir galbūt jų yra dar daug daugiau, tačiau mes kol kas to nežinome“, – pasakoja I. Ivaškevičienė.
Iš viso per tyrimo laikotarpį nuo koronaviruso infekcijos mirė 4 vaikai iš visų 582 tiriamųjų. Pasak vaikų ligų gydytojos, mirtingumas gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis. Tačiau budrumo neturėtų prarasti ir visiškai sveikų vaikų tėvai. Tiesa, 8 procentams – 48 vaikams prireikė intensyviosios terapijos.
„Mes iš tikrųjų suprantame, kad tie, kurie turi lėtinių ligų, tai jie yra didesnės rizikos grupėje. Bet ir visiškai sveiki vaikai nėra apsaugoti nuo tos sunkios ligos“, – teigia I. Ivaškevičienė.
Kodėl vaikai serga kur kas lengvesne koronaviruso forma nei pagyvenę žmonės, hipotezių apstu, tačiau vieningo atsakymo į šį klausimą nėra.
Pasak Santaros klinikų vaikų ligoninės profesoriaus Vytauto Usonio, vieni tyrėjai lengvesnę ligos formą sieja su vaikų imuninės sistemos ar anatominiais ypatumais. Tiesa, kita versija siejama su profilaktiniais skiepais.
„Yra hipotezė, kad vaikams skiepijama daug vakcinų ir pastaraisiais metais kalbama apie nespecifinį vakcinų poveikį, tiek tuberkuliozės vakcina, tiek tymų parotito raudonukės. Jos taip paveikia imuninę sistemą, kad ji kitaip reaguoja į SARS2 korona virusus“, – kalbėjo Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skaičiuoja – Lietuvoje nuo pandemijos pradžios koronaviruso infekcija patvirtinta 96 vaikams, jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Iš visų 96 vaikų, į ligoninę paguldyti buvo 8, kiti koronavirusu sergantys vaikai gydėsi namuose.
„Yra vaikų, sergančių ir iki metų, jų nėra daug. Bet didžioji dauguma vaikų, registruotas sergamumas nuo 10 iki 18 metų. Tai būtent tie mokykliniai vaikai, aišku, ugdymo įstaigos. Ir jose, kaip žinoma, ateis ruduo, vaikai susiburs į klases ir rudens žiemos laikotarpiu sergančiųjų skaičius ugdymo įstaigose padaugėja“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Daugiausia vaikų, sirgusių koronavirusu, užregistruota Vilniaus regione – 52. Klaipėdos – 15 , Kauno 12, Panevėžio 7. Iš visų 96 koronavirusų užsikrėtusių vaikų, 14 atvejų įvežtiniai daugiausia iš Didžiosios Britanijos ir Airijos.
