Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus.
Užsiminėte apie žemės ūkį, apie produktus ir apie gyventojų skaičių. Ateityje, kaip jūs galvojate, ar mes turėsime ieškoti tų šaltinių ir tų maisto produktų, pavyzdžiui, sojos ar kažko kito, kad aprūpintume šalis ir kitas šalis maisto produktais, kad žmonės turėtų ką valgyti?
A. Bartkus: Čia yra beperspektyvus kelias, nes jis atveda, ko gero, prie lokalių karinių konfliktų, kurie vyksta tuose kraštuose, apie kuriuos mes nekalbame, nes tai yra toli ir mums savotiškai nerūpi.
Tų kraštų gyventojai galėtų sakyti, kad jūs amoralūs esate, nes jūs nesirūpinate mūsų konfliktais, bet neįmanoma to dalyko padaryti. Ką įmanoma padaryti, tai būtų pakelti tų šalių ekonomiką aukštyn, kad jie patys sugebėtų sau susikurti, pasigaminti ir taip toliau, o čia yra labai dideli klausimai.
Ten yra ir politinės struktūros tų valstybių, ir karinės chuntos, karinių chuntų vaidmuo. Ten kompleksinis toks ratas, kurio mes, žinoma, čia dabar neišspręsime, bet principas turėtų būti toks: remti nelabai eina, o rėmimas yra tik trumpalaikė pagalba.
Būtina, kad ir tos šalys išeitų į kažkokią tvarią raidą. Tvarią aš turiu omeny ne aplinkosaugiškai tvarią, bet tiesiog tokią, kad jie galėtų ilgalaikiai palaikyti padorų ekonomikos augimą ir patys apsirūpinti maistu, o nelaukti kažkokių lengvatinių krovinių iš Lotynų Amerikos.
Kalbant skaičiais, Latvija nuo 21 procento žada mažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams iki 12 procentų. Švedija nuo 12 žada kirpti dar perpus iki 6 procentų, o, sakykime, Lenkijoje galioja 5 procentų PVM maisto produktams, kur anksčiau buvo net nulinis tarifas. Ar teisingai mes elgiamės Lietuvoje, kad mes tokių kol kas neplanuojame?
A. Bartkus: Aš manau, kad šį klausimą turėtume nagrinėti kiekvienos tos šalies kontekste, pavyzdžiui, paimkime Latviją. Latvijoje yra ganėtinai tokia socialdemokratinė koalicija, kuri pagal savo veiklą maždaug 92 proc. Latvijos gyventojų padidino neto „į rankas“ pajamas 8 proc. sąskaita.
Maždaug 8 proc. apmokestinimas išaugo, bet 92 proc. jis yra sumažėjęs. Tai savotiškai latvių noras pritaikyti kažkokias lengvatines mokestines priemones matomai yra nuoseklios jų vizijos, jų pasaulio supratimo, rezultatas. Ar jiems pasiseks? Yra labai sunku šitą dalyką numatyti. Vienas dalykas – būtent, kaip Algirdas Sysas sako, rinkimai.
Kitas dalykas toks, kad žemės ūkio produkcijos kainos yra labai nepastovios. Jos priklauso, pavyzdžiui, pas mus nuo derliaus. Įsivaizduokime: mes taikome dabar kažkokią lengvatą, bet ateina labai prastas derlius, pavyzdžiui, šalna.
Obuoliai bus natūraliai brangesni pas mus, ir mes pritaikome lengvatą. Ar galutinė obuolių kaina bus žemesnė? Ne, nes paprasčiausiai jie patys yra brangesni, vartotojas net nepajus. Kitas dalykas: žiūrėkite, mes pritaikome lengvatą, o derlius yra labai gausus. Tai natūraliai ir taip jo kaina yra žemesnė, ir tą lengvatą tada labai sunku atskirti – ar tai yra lengvatos efektas, ar tai yra tiesiog gausaus derliaus efektas.
PVM lengvatos visa tai yra prekėms, kurios yra, sakykime, gan stabilios savo kainodaroje. Tai yra, pavyzdžiui, buitinė elektronika, technika. Jos yra pamatuojamos, ar liko kišenėje pardavėjo, ar jis visgi tą, sakykime, lengvatą suteikė ir vartotojui.
Žemės ūkio pritekliaus, tai jie gal ir pritaikys tą lengvatą pardavėjui, bet tiesiog bendrai visa ta žaliava, ta produkcija, bus pas mus brangi. Tai šitą yra gan sunku pamatuoti.
Gerbiamas Sysai, socialdemokratai ne kartą siūlė mažinti PVM lengvatas – nuo Blinkevičiūtės ir Palucko iniciatyvų iki Petrauskaitės pasiūlymo, kuris liko stalčiuje. Ar artėjant rinkimams šios idėjos vėl nebus ištrauktos?
A. Sysas: Žinote, nuo žodžio „chalva“ saldžiau nepasidaro, galima daug kartoti. Paprasčiausiai, tai, ką jūs paminėjote, visi tie siūlymai buvo iki Prezidento siūlymo padidinti krašto apsaugą iki 5 proc. – buvo 3 procentai ir nepilni.
Kažkada, kai buvo tos prieš 10 metų kalbos, buvo 2 proc. BVP krašto apsaugai, o rudenį po rinkimų buvo pasiūlyta, kad reikia per dvejus metus pasiekti 5 proc., ir tie 5 procentai nesivolioja kažkur. Juos reikia, taip sakant, arba pasiskolinti, arba augimą skirti ne visokių PVM lengvatų darymui, o užtikrinti buvusius visus įsipareigojimus valstybės, Vyriausybės piliečiams ir naujus pažadus, kaip visada.
Tai yra labai svarbus dalykas, nes nuo to priklauso ramybė, saugumas šalies. Antras saugumas – jau gynybinis saugumas. Tai, aišku, pasikeitė visiškai pozicija formuojant biudžetą, ir aišku, kad PVM ir taip sudaro liūto dalį mokesčiuose mūsų. Tai yra maždaug 45–46 proc. visų mokesčių.
Mes turime šiais metais 5 mlrd. Deficitą – surenkame 18 nepilnų mlrd., o išleisime 23. Kitais metais paliekame išlaidas panašias, augimas gal 1 mlrd. bus, bet mokytojams 150 mln. pažadėta pagal kolektyvinę sutartį būtent atlyginimams, kitoms profesijoms.
Kai viską sudedi, tai jeigu mes PVM sumažiname kažkam, vadinasi, atveriame skylę – iš kažko reikia paimti. Kai susiduri su realiais skaičiais, tada šiek tiek kitaip pradedi mąstyti ir galvoti, ir sprendimai šiek tiek kinta, nes jeigu nebūtų galbūt tokio stipraus augimo lėšų krašto apsaugai, galbūt ir būtų tokie sprendimai dėl pajamų didinimo ar kokių nors lengvatų, bet dabartinėje situacijoje tai būtų didelė prabanga, ir ta prabanga kažkam kainuotų skaudžiai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
