Tauragės ugniagesys – apie žmonių gelbėjimą po žemės drebėjimo Turkijoje: „Matome tik griuvėsių krūvą, o mums pasako – čia yra šimtai jų“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos paplūdimiuose – drakono dantys ir kulkosvaidžiai: „Technika yra nuspėjama, ir tam ruošiamės“

Nesusipratimas vos nesibaigė tragedija – kariai paleido imitacinius šūvius, policija atsakė tikrais

Prasideda didžiausios istorijoje šaulių sąjungos pratybos

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ugniagesių komandos iš visos Lietuvos Klaipėdoje susitelkusios treniruojasi štai šiame apleistame pastate, kaip dirbti griuvėsiuose.

„Legenda būtų tokia, kad įvyko pastato griūtis ir ten yra žmonių, likusių po griuvėsiais“, – aiškino pratybų vadovas Kęstutis Sadauskis.

Pirmu smuiku pratybose griežia Lietuvos tarptautinės pagalbos komanda. Ji, esant poreikiui, keliauja į kitas šalis ir padeda svetur į bėdą pakliuvusiems žmonėms. Savo 20 metų patirtimi su kolegomis dalijasi jos narys Rustamas Žumajevas.

„Kai lieka išsikraipiusios, stovinčios sienos – ten labiausiai pavojinga – bet ką pajudinus, viskas gali labai greitai pasikeisti“, – aiškino Tarptautinės pagalbos gelbėtojas.

Papasakojo, kaip dirbo po Turkijos žemės drebėjimo

Vyras pats gelbėjo žmones iš griuvėsių po žemės drebėjimo Turkijoje 2023-aisiais. Sako, tai šiurpi, bet labai naudinga patirtis. Dienomis kepindavo saulė, naktimis vyravo minusinė temperatūra. Iš po griuvėsių smelkėsi yrančių kūnų smarvė. Žuvo 50 tūkst. žmonių.

„Atvykus į objektą, prie mūsų prieidavo žmonės – matome tik griuvėsių krūvą, o mums pasako – čia yra šimtai jų. Tai yra toks smūgis, kur emociškai yra jautru“, – pasakojo R. Žumajevas.

Nors Lietuvoje tokie atvejai reti, tačiau nuskamba garsiai. Štai šiemet spalį netoli Rietavo sugriuvo apleisti buvę kultūros namai, kuriuose glaudėsi motina ir sūnus. Jis po griuvėsiais žuvo.

„Savanorišku būdu atvyko, net ne tarnybos metu“, – tikino R. Žumajevas.

Kita tragedija, pareikalavusi net vaiko gyvybės, įvyko praėjusių metų pradžioje Vilniuje, Viršuliškių rajone po sprogimo kilus gaisrui daugiabutyje.

„Ten buvo pastatas per visus aukštus pažeistas ir reikėjo stabilizuoti. Tiesiog žiūri, ką turi, tada tuo momentu ir įvertini situaciją“, – tvirtino Tarptautinės pagalbos gelbėtojas.

Yra ir dar viena tokių pratybų priežastis – karas Ukrainoje verčia pasirengti visapusiškai. Juk ugniagesiai ir bus ta pirmoji grandis, gelbėjanti žmones iš sugriautų pastatų.

„Iš kolegų Ukrainoje bandome kažkiek tų žinių nukopijuoti ir panaudoti pas save“, – sakė pratybų vadovas.

Į pratybas atvyksta specialus Vilniaus ugniagesių automobilis, kuris naudojamas būtent darbui tokiose nelaimėse. O klaipėdiečiai nagingi – patys modernizavo vieną turimą mašiną ir pritaikė darbui griuvėsiuose.

Griūvant pastatui, ugniagesiai rekomenduoja laikytis arčiau sienų, o vis dėlto atsidūrus po nuolaužomis nepanikuoti ir stengtis atkreipti dėmesį garsu. Lietuviai turi tokios įrangos, kuri per nuotolį fiksuoja net širdies dūžius.

„Mūsų specialus būrys turi tam tikrą įrangą, kuri fiksuoja virpesius, garsus, kurių plika ausimi neišgirstumėme“, – komentavo K. Sadauskis.

Ir nors ugniagesiai ruošiasi blogiausiam, visada tikisi, jog tokių pamokų neprireiks.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.   

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: